Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
LSDP Vilnius nuotr.
Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt
Vyriausybė trečiadienio posėdyje svarsto nepritarti parlamentaro Kęstučio Masiulio pateiktam Grįžimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma, kaip skatinti emigrantus grįžti į Lietuvą.
Projektui nepritarti siūlanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) argumentuoja, kad Vyriausybė jau pati pateikė migracijos politikos strategijos projektą.
K. Masiulio pateiktu įstatymo projektu siūloma numatyti finansinę ir kitą paramą grįžtančiųjų gyventi į Lietuvą Lietuvos Respublikos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų persikėlimui, įsikūrimui, socialinei integracijai, persikvalifikavimui, lietuvių kalbos mokymui ir apsirūpinimui būstu.
Taip pat siūloma rengti 3 metų valstybinę Grįžimo politikos programą ir numatyti lėšas valstybės biudžete.
Siūloma įgalioti vieną instituciją koordinuoti Grįžimo politikos programos priemones, analizuoti migracijos procesus, rengti ir įgyvendinti grįžimo į Lietuvą skatinimo projektus, padėti grįžusiems integruotis, teikti konsultacijas, atstovauti jų interesams.
SADM siūlo Vyriausybei pritarti projekto tikslui skatinti grįžtamąją migraciją ir sudaryti sąlygas sugrįžusių asmenų integracijai. Tačiau siūlo nepritarti projektui, nes, pasak SADM, projekto nuostatų deklaratyvumas neužtikrintų jų efektyvumo ir veiksmingumo praktikoje, o siūlomos reguliuoti sritys priskirtinos specialiųjų teisės aktų reguliavimo sritims.
Pavyzdžiui, valstybės parama į Lietuvą gyventi grįžtantiems asmenims galėtų būti įtvirtinta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, grįžtančiojo asmens šeimos narių, kurie yra užsieniečiai, teisinės padėties reguliavimas galėtų būti įtvirtintas įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Be to, pabrėžia SADM, Vyriausybė Seimui pati pateikė Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategijos projektą.
Rūta Grigolytė (ELTA)