Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Medžių kirtimas / Alfa.lt
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS
Ministerijos Miškų politikos grupės patarėja Zita Bitvinskaitė BNS teigė, kad projektas koreguojamas dėl su kariškais suderintų trijų priežasčių.
„Kad nereikėtų iš biudžeto mokėti (miškų savininkams – BNS) didelių kompensacijų ir dėl šviesiamėgių medžių atkūrimo galimybių bei sanitarinės miško apsaugos užtikrinimo“, – BNS sakė ministerijos atstovė.
Ministerija siūlo 20 kilometrų atstumu iki Kaliningrado srities ir Baltarusijos sienos leisti plynuosius kirtimus tik iki 1,5 hektaro ploto biržėse.
„Tokios plynės turi būti, nes kitaip neatkursime šviesiamėgių beržynų ar pušynų. Jiems reikalingos plynės, pavyzdžiui, Druskininkuose, Varėnoje. Tose nederlingose augavietėse daugiau nieko nepasodinsi, miškas pats neatsikurs“, – kalbėjo Z. Bitvinskaitė.
Nauja pagrindinių miško kirtimų biržė šalia anksčiau iškirstos turėtų būti šliejama, kai pastarojoje atkurto miško medžių vidutinis aukštis siekia bent 2,5 metro: „Kad greta kertama biržė būtų, kada jau susiformavęs jaunuolynas, ko dabar nėra.“
Pagal naują tvarką nebūtų ribojamos miško savininkų ir valdytojų teisės rinktis tinkamą miško kirtimo būdą ir sudaromos sąlygas atkurti mišką. Tada, pasak, Z. Bitvinskaitės, valstybei nereiktų mokėti milžiniškų kompensacijų.
Taip pat būtų draudžiama prie valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių kirsti želdinius ne miško žemėje, išskyrus pažeistus ir ligotus bei pavojų eismui ir elektros linijoms keliančius medžius. Taip pat nebūtų galimi plynieji pagrindiniai miško kirtimai 100 metrų atstumu nuo tokio kelio.
Nauja tvarka galiotų teritorijose, kuriose atsižvelgiant į nacionalinį saugumą ribojama ūkinė ar kita veikla.
Ir toliau galiotų draudimas tokiose vietovėse statyti, rekonstruoti ar įrengti vėjo elektrines, nebent tam būtų gauti specialūs leidimai.
Vyriausybės išvados dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų paprašė Seimas, svarstantis grupės Seimo narių inicijuojamus pakeitimus dėl kirtimų.
Jais siūloma iki 2035 metų pabaigos uždrausti plynuosius miško kirtimus miškuose 20 kilometrų atstumu nuo valstybės sienos su Baltarusija ir Rusija. Aplinkos ministerija mano, kad toks terminas nereikalingas.
Be to, parlamentarai siūlo drausti prie magistralinių ir krašto kelių kirsti medžių alėjas, išskyrus keliančius pavojų medžius, ir vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus 80 metrų pločio miškų juostose.
Valstybinės miškų tarnybos skaičiavimais, kompensacijoms tokiu atveju reikėtų apie 570 mln. eurų, o Valstybinių miškų urėdija kasmet prarastų 31,4 mln. eurų.
20 kilometrų atstumu nuo Lietuvos-Rusijos sienos yra apie 27 tūkst. hektarų miškų, iš jų privačių – 7,7 tūkst. hektarų, nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos – atitinkamai apie 40 tūkst. ir 16,7 tūkst. hektarų.