Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai penktadienį rektoriams pristatė finansavimo mechanizmą, pagal kurį universitetai galėtų būti skatinami už pažado kelti stojamojo balo kartelę laikymąsi.
„Mes esame pažadėję, kad skatinsime tuos, kurie to susitarimo laikosi. šiai dienai esame peržiūrėję, kad yra apie 2 mln. eurų lėšų, tas skaičius gali kisti į didėjimo pusę“, – rektoriams sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Kaip pristatė švietimo viceministras Giedrius Viliūnas, siūloma fondo lėšas skirstyti pagal dvi dedamąsias: viena būtų siejama su kartelę perkopiančių studentų skaičiumi, todėl aukštosios mokyklos, kurios tradiciškai turi didesnį geresnius balsu gaunančių studentų skaičių, šias lėšas gautų. Kita dedamoji būtų paskirstoma toms aukštosioms mokykloms, kurioms šiais metais būtų paskirta pagal priėmimo proporciją, atsižvelgiat į studentų sumažėjimą.
„Tai nėra kompensacinis, tai yra skatinamasis mechanizmas. Tos dvi sąlygos bus taikomos tik toms mokykloms, kurios laikysis konkursinio balo trys“, – pabrėžė ministrė.
Pasak jos, šios lėšos universitetus galėtų pasiekti spalio pabaigoje, paaiškėjus, kiek studentų priimta į universitetus.
Vis dėlto tarp rektorių kilo diskusija, kuriems universitetams turėtų tekti didesnė dedamoji dalis: tiems, kurie ir taip priima gerai besimokančius studentus, ar tiems, kurie dėl aukštesnio balo neteks dalies studentų.
„Kaip tai suderinama su socialiniu teisingumu? Padaugės jaunų žmonių, kurie turi mokėti už mokslą. (...) Ar čia negalėtų būti šiek tiek, nors 2,5 kokio balo?“ – svarstė Lietuvos edukologijos universiteto rektorius Algirdas Gaižutis.
„Manyčiau, tai tikriausiai ir yra variantas dalinti per pusę arba turėti pirmąjį dedamąjį didesnį svorį – tiems, kurie laikosi susitarimo, pagal priimtųjų skaičių“, – sakė ministrė.
Mokslo ministrė yra įpareigojusi universitetus į valstybės finansuojamas vietas studijuoti priimti tik surinkusius ne mažiau nei 3 stojamuosius balus. Savo ruožtu universitetai įsipareigojo šią kartelę taikyti ir į mokamas vietas priimamiems studentams.
Keturios aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – savo ruožtu sausį pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją. Vienas deklaruojamų siekių – nuosekliai didinti reikalavimus stojantiesiems ir užtikrinti, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas minimalus konkursinis balas kitąmet būtų padidintas iki 4.
BNS