Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Pinigai / Pixabay
EtapliusŠaltinis: ELTA.LT
Anksčiau gegužę Vyriausybė pritarė 153,8 mln. eurų RRF plano dalies „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) perskirstymui.
Perskirstomos netaršių viešojo ir verslo transporto priemonių įsigijimui skirtos lėšos (52,12 mln. eurų), elektrinių priemonių įkrovimo ir alternatyvių degalų infrastruktūrai (85,69 mln. eurų), šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcijai skirtoms technologijoms (16 mln. eurų) lėšos.
Daugiau lėšų skiriama energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų), dar 115,26 mln. eurų numatyti naujoms veikloms: dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtrai (74,68 mln. eurų), geležinkelių elektrifikavimui (38,58 mln. eurų), miško žemei, kurią valstybei verta įsigyti dėl aplinkosaugos tikslų (2 mln. eurų).
Anot ministerijos, keisti planą reikia dėl nepakankamos tam tikrų priemonių paklausos, išaugusių kaštų ir kitų aplinkybių, dėl kurių tapo neįmanoma laiku arba visa apimtimi pasiekti suplanuotų rodiklių.
Keitimą reikia atlikti kuo greičiau, kad ministerijos spėtų įgyvendinti suplanuotas investicijas ir reformas iki RRF laikotarpio pabaigos – 2026 m. rugpjūčio.
„Naujos kartos Lietuva“ planas šaliai iš viso numato 3,8 mlrd. eurų bendro RRF plano lėšų, iš kurių Lietuva šiuo metu yra gavusi tik 1,8 mlrd. eurų – mažiau nei pusę visos numatytos europinės paramos.
Paskutinį mokėjimą iš EK Lietuva gavo pernai gruodį – išmokėta 463 mln. eurų, atėmus išankstinį finansavimą.
Vadovaujantis nustatytais terminais, NKL plano su pakeitimais tvirtinimas galėtų būti įtrauktas į 2025 m. birželio mėn. vyksiantį Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdį.