PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Lapkričio 30 d. 09:13

Ministerija rengia naują mokyklų vadovų atrankos sistemą

Lietuva

ELTOS nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


156309

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė inicijuojanti pakeitimus, susijusius su mokyklų vadovų atranka, jų galimybėmis tobulėti ir tęsti karjerą.

Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius patvirtino tai numatančias Lyderystės ir vadovavimo švietimo įstaigose stiprinimo gaires.

„Šios gairės, rengtos kartu su patyrusiais užsienio ekspertais, nusako pagrindines veiklos kryptis ir priemones, kaip užauginti profesionalius švietimo lyderius, kaip juos palaikyti, ir dar kas svarbu – kaip panaudoti jų patirtį, kai jie nebedirbs vadovais“, – pranešime cituojamas A. Monkevičius.

Gairėse numatoma, kad Nacionalinė švietimo agentūra kartu su aukštosiomis mokyklomis parengs švietimo lyderystės mokymų programą vadovams. Turėtų atsirasti ir specializuotos lyderystės, viešojo administravimo, vadybos sričių magistrantūros studijos, taip pat neformalių studijų moduliai. Taip pat būtų organizuojamos stažuotės, mentorystė, kitos patirtinio bendradarbiavimo formos vadovams.  

Ruošiamasi kurti vadovų atrankos ir rezervo sistemą, taip pat vadovavimo ir lyderystės kompetencijų įsivertinimo įrankį, organizuoti kompetencijų tobulinimo programas.

Pasak ministerijos, bus atnaujintas švietimo įstaigų vadovų kompetencijų sąrašas: jas vertinant būtų labiau akcentuojama praktinė veikla, o ne teorinis išmanymas, atsižvelgiama į šiuolaikiniam vadovui keliamus reikalavimus. Ketinama atnaujinti ir kompetencijų vertinimo metodiką, taip pat daugiau dėmesio skiriant gebėjimui teorines žinias taikyti praktinėje veikloje.

Pretendentų į švietimo įstaigos vadovo pareigas kompetencijų vertinimo atrankos komisijoje siūloma vertinti praktinius gebėjimus. 

Pasak ministerijos, Lietuvoje švietimo įstaigų vadovai, palyginti su kitomis ES šalimis, menkai bendradarbiauja, todėl gairėse akcentuojama, kad reikėtų sukurti paramos švietimo įstaigų vadovams modelį. Jis būtų paremtas mentorystės sistema, švietimo įstaigų bendradarbiavimo tinklais, teisine, finansine ir administracine pagalba. Mentorystę siūloma įtvirtinti kaip kvalifikacijos tobulinimo būdą.

Siūloma, kad būtų organizuojami profesinės kompetencijos mokymai, atsižvelgiant į vadovų pasirengimą ar patirtį. Numatyta, kad Nacionalinė švietimo agentūra, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija ir Švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga bendromis jėgomis Nacionalinės švietimo agentūros puslapyje sukurs internetinį konsultacijų banką. 

Pasak ministerijos, 2017 metais, įvedus penkerių metų kadencijas švietimo įstaigų vadovams, nebuvo sukurtas veiksmingas amortizacinis mechanizmas, kuris leistų vadovams, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebetęsiantiems vadovo karjeros, jaustis saugiau, turėti alternatyvų.

Todėl gairėse siūloma, kad patyrę vadovai galėtų teikti individualias konsultacijas, vesti praktinius mokymus, vykdyti stažuotes pretendentams bei ką tik pradėjusiems dirbti vadovams. Siūloma, kad buvę vadovai būtų įtraukti į mokyklų išorės, švietimo įstaigų vadovų kompetencijų vertinimą, švietimo įstaigų vadovų tinklų kūrimą. 

Ministerijos teigimu, kai kurios gairėse numatytos priemonės pradėtos įgyvendinti jau anksčiau: pradėti organizuoti mokymai skirtingo pasirengimo švietimo įstaigų vadovams, baigiami tikslinti teisės aktai.

Gaires parengė ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kurią konsultavo Europos Komisijos Struktūrinių reformų paramos programos švietimo lyderystės ekspertai iš Airijos ir Nyderlandų. 

BNS