Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Geležinkelis / Pixabay
EtapliusŠaltinis: ELTA
„Pirmasis etapas užtikrina Lietuvos sujungimą su Vakarų Europa per Kauną, o antrajame numatyta europinės geležinkelio vėžės plėtra iki Vilniaus. Galiu patikinti, kad Vilnius yra neatsiejama „Rail Baltica“ dalis, tačiau ji bus įgyvendinta jau po 2030 metų, užbaigus pagrindinės linijos statybas“, – pranešime teigė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Pasak ministro, „Rail Baltica“ taip pat yra svarbus karinio mobilumo projektas, kuriam siekiama užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą po 2027-ųjų, pasibaigus dabartinei ES investicijų programai.
Lietuva jau yra užsitikrinusi 1,6 mlrd. eurų projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti iki 2030 metų, papildomai bus siekiama gauti dar 4 mlrd. eurų finansavimą.
E. Sabučio teigimu, jau kalbamasi su Europos Komisija dėl finansavimo ir antrajam projekto etapui.
Atsižvelgiant į esamą geležinkelio infrastruktūrą tarp Vilniaus ir Kauno, svarstoma laikinai pasitelkti kintamos vėžės mechanizmą. Tokiu atveju Kaune traukinys nuo europinės vėžės pervažiuotų ant plačiosios ir, nekeičiant sąstato, pasiektų sostinę.
Šiuo metu statybos vyksta 46,3 km ruože tarp Kauno ir Panevėžio. Iki metų pabaigos numatoma darbus išplėsti iki 114 km.
Dėl projekto sudėtingumo ir siekio suderinti europiniam geležinkeliui keliamus techninius reikalavimus su vietos gyventojų lūkesčiais, toliau tikslinami Kauną ir Vilnių sujungsiančios atkarpos planavimo sprendiniai.