Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Kultūros ministerija. ELTA / Dainius Labutis
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
Pirmadienį su tokiu prašymu ji kreipėsi į Finansų ministeriją.
Jos prašoma parengti Vyriausybės nutarimo projektą išbraukiant daugiau kaip 20 nacionalinių ir valstybinių kultūros bei meno įstaigų iš finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimo proceso.
Tarp prašomų išbraukti įstaigų – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras ir kitos.
„Susitikome su įstaigų vadovais, įvertinome jų argumentus, sudarytas išimtis šiame procese ir sutinkame, kad centralizavimo procesas nėra ir greičiausiai negali būti visiems vienodai tinkamas“, – pirmadienį išplatintame pranešime sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Įstaigų teigimu, minėtų funkcijų centralizavimas stabdytų jų veiklą, didintų jos kaštus.
Pabrėžiama, kad jų veikla turi savo finansinės apskaitos specifiką, kuri reikalauja tinkamo ir savalaikio operacijų užregistravimo finansinės apskaitos informacinėje sistemoje, o Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras kol kas nėra tinkamai tam pasirengęs.
Pasak Š. Biručio, būtina rasti optimalų sprendimą, kuris užtikrintų efektyvų ir skaidrų kultūros ir meno įstaigų finansų ir personalo valdymą, kartu atsižvelgiant į jų individualius poreikius bei specifiką.
Pagal 2018 metais priimtą Vyriausybės nutarimą, ministerijoms pavaldžių ir kitų biudžetinių įstaigų finansinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijos turi būti atliekamas centralizuotai.
Dalis įstaigų funkcijų sujungta jau 2018 metais, kitos dalies – vėlesniais metais, didelės dalies kultūros ir meno įstaigų funkcijos turėtų veikti centralizuotai nuo šių metų gegužės.
Už bendrųjų funkcijų konsolidavimą viešajame sektoriuje atsakingas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras. Šiuo metu jis rūpinasi maždaug 200 Vyriausybei pavaldžių valstybės įstaigų aptarnavimu.
Dar 2020 metais Seimo Kultūros komitetas, reaguodamas į kultūros įstaigų kreipimusis dėl buhalterinės apskaitos konsolidavimo, kreipėsi į Vyriausybę prašydamas pakeisti minėtą nutarimą ir funkcijų konsolidavimą atidėti iki 2022 metų.