Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
J. Kalinskas/ Fotobankas.lt nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: BNS
Valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami tiktai iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų, numatyta Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte.
„Nuo kitų mokslo metų mokyklos pradės dirbti pagal atnaujintas programas. Siekiame, kad Lietuvos vaikai išmoktų daugiau užsienio kalbų, todėl atnaujintose bendrojo ugdymo programose išplėstas antrų užsienio kalbų sąrašas, iš kurio galima rinktis“, – trečiadienį išplatintame ŠMSM pranešime cituojamas viceministras Ramūnas Skaudžius.
Pranešime pažymima, kad šiuo metu mokiniai gali laikyti pirmos užsienio kalbos brandos egzaminą, o antros užsienio kalbos egzaminai nebuvo rengiami, išskyrus rusų kalbos.
„Manome, kad neturėtų būti sudarytos išskirtinės sąlygos vienai antrajai užsienio kalbai. Todėl siūlome neorganizuoti rusų užsienio kalbos egzamino. Be to, rusiškai kalbančios šalys nėra prioritetas studijų ar profesinėje srityje, kad reikėtų šią kalbą išskirti iš kitų antrųjų užsienio kalbų. Labai svarbu užtikrinti, kad mokiniai išmoktų ES kalbą – anglų, vokiečių, prancūzų – ne žemesniu kaip B2 lygiu“, – sako R. Skaudžius.
Anot ŠMSM, kaip ir iki šiol, išliks gimtųjų tautinių mažumų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) egzaminai tautinių mažumų mokyklų abiturientams. Nuo 2023–2024 mokslo metų lenkų gimtosios kalbos egzaminas taps valstybiniu, nuo 2024–2025 mokslo metų ir likusieji gimtųjų tautinių mažumų kalbų egzaminai taip pat bus tik valstybiniai.