Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris ElenaŠaltinis: Etaplius.lt
Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo tapti Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės dalininke, kuria vienintelė yra Alytaus miesto savivaldybė. Alytaus miesto politikai turės apsispręsti, ar sutiks su tokiu pasiūlymu, tačiau prieš tai tenka aiškintis, kokių naujovių atneštų toks pasikeitimas, kokių privalumų ar grėsmių jis turėtų. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis ministerijos pasiūlymą linkęs vertinti atsargiai, o ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas įžvelgia teigiamų dalykų. Pati ministerija ruošia ir daugiau naujovių sveikatos srityje.
Meras atsargus dėl nežinomųjų
Pirmoji diskusija tarp savivaldybės ligoninės ir ministerijos atstovų šiuo klausimu jau įvyko, tačiau, pasak mero N. Cesiulio, daugiau aiškumo neatsirado.
„Iki šio momento mes nežinome konkrečių šio ministerijos tikslų, tik tiek, kad yra siekis pagerinti paslaugų kokybę. Tačiau mes patys į šią ligoninę daug investavome tiek savo, tiek skolintų lėšų. Planuojama reforma mūsų miesto labai nepaliestų, tačiau iššūkiai, tikėtina, paliestų Lazdijų, Varėnos ligonines. Girdime apie 3,5 milijono eurų žadamas investicijas į Alytaus ligoninę, tačiau šiai reformai skirta apie 800 milijonų, todėl turėtume kalbėti apie dešimtis milijonų eurų investicijų mūsų kaip apskrities ligoninei. Laukia sunkios derybos“, – kalbėjo meras.
Meras pritaria, kad sveikatos sistemai reikia reformos ir tokia, kokia ji planuojama, yra pozityvi Alytaus miestui. Nepaisant to, teks susidurti su iššūkiais, pavyzdžiui kaip toliau spręsti gydytojų trūkumo problemą.
Kaip pavyzdį jis pateikė akušerijos paslaugas, kurios buvo panaikintos kitose Pietų Lietuvos ligoninėse ir koncentruotos Alytuje. Esą toks sprendimas pasiteisino. Mero vertinimu, dabar analogiška situacija yra su pediatrijos paslaugomis – regionuose trūksta pacientų ir gydytojai negali turėti pilno darbo krūvio, kai tuo metu kitur pediatrų trūksta.
„Tikėtina, kad būtent dėl to kai kurių įstaigų paslaugų spektras mažės, o jų daugės Alytaus mieste. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Valstybės politika yra sumažinti lovų skaičių šalyje, o kai kurias paslaugas koncentruoti Vilniuje, Kaune. Ar, prie dalininkų prisijungus Sveikatos apsaugos ministerijai, tai nebus Alytus?
Jeigu ministerija ateina su tikslu pagerinti paslaugas, tada būčiau už tokį sprendimą, bet jeigu ateina su tikslu nurodyti, kurios paslaugos turi būti perkeltos į didmiesčius, tada tokia metodika netinka. Kol kas neturime galutinių atsakymų ir nežinome, kiek tiksliai investicijų gausime.
Mūsų noras būtų – modernesnė, kompaktiškesnė ligoninė su daugiau ir lengviau prieinamų paslaugų, su daugiau gydytojų. Gyventojams turi būti suteikiamos paslaugos ne po kelių mėnesių ir ne tik tada, kai jau skauda, o tada, kad reikia.
Dabar turime gydytojų trūkumą, tačiau specialios programos dėka pamažu pasipildome naujais specialistais. Jeigu Alytus plėsis, bus investicijų, naujos, modernios įrangos, daugiau gydytojų, tada esu už tokią reformą“, – nuomonę dėstė meras N. Cesiulis.
Pasiteiravus, kas, jo nuomone, bus, jeigu ministerijos pasiūlymą Alytaus politikai atmes, meras įsitikinęs, kad ženklių pasekmių nebus, galbūt miestas sulauks mažiau investicijų. Be to, pasak jo, galima svarstyti, kad ministerija nebūtinai būtų lygiateisė dalininkė, galbūt jai pasiūlyti 20-30 procentų.
„Žinoma, kur kas paprasčiau būtų su investicijomis, kad ant savivaldybės pečių nenugultų tokios didelės sąnaudos. Už tuos pinigus galėtume padaryti gatves, aikšteles, atrenovuoti mokyklas ir panašiai. Bet kol kas tai tik derybų pradžia“, – tikino meras.
Miesto vadovas užsiminė, kad yra ir dar vienas galvosūkis dėl Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninės, mat pacientų skaičius joje sumažėjo drastiškai, o investicijos į ją buvo didelės.
Ligoninės vadovas pasiūlymą vertina teigiamai
Ministerijos norui tapti Alytaus ligoninės dalininke nesipriešina ir jos vadovas Artūras Vasiliauskas. Pasak jo, finansavimas ligoninei skiriamas iš valstybinės ligonių kasos, kurios steigėja yra sveikatos apsaugos ministerija. Be to, visą metodinį darbą, kvalifikacijų kėlimą organizuoja ta pati ministerija, VIP lėšos taip pat skirstomos per ministeriją, gaunama finansavimo ir iš struktūrinių ES fondų.
„Kaip matote, visos grandys veda į ministeriją, todėl, manyčiau, kad jeigu ministerija taps ligoninės dalininke, bus teigiamų dalykų. Sutinku, kad dar nežinome tikslios reformos eigos, tačiau ligoninei jau numatyta 3,5 milijono eurų investicijų Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus struktūriniam tobulinimui. Nematau jokio pavojaus ligoninei ir tikiu, kad čia yra daugiau pliusų negu minusų. Manau, kad bus pagerinta ne tik ligoninės infrastruktūra, bet ir –pagerės pacientų srautų sureguliavimas“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jis įsitikinęs, kad reforma padėtų sureguliuoti ir gydytojų užimtumą bei trūkumą ir, žinoma, įrangos naudojimo efektyvumą. Pasak V. Vasiliausko, planuojant sveikatos apsaugos reformą, turėtų būti galvojama kompleksiškai ir racionaliai, atsiribojant nuo politinių aspektų, mat yra įstaigų, kurios neatitinka akreditacijos reikalavimų.
Ligoninės vadovas tikisi, kad ieškodami sprendimų, Alytaus politikai taip pat nuspręs teisingai ir neatsisakys numatytų investicijų.
„Neįžvelgčiau nieko blogo, jeigu ministerija taptų ligoninės dalininke. Savivaldai liktų daugiau lėšų kitoms sritims. Mūsų miesto taryba yra protinga ir tokio pasiūlymo tikrai neatmes. Priešingu atveju, nukentėtume finansiškai. Svarbiausia tinkamai išdėstyti reformos esmę“, – nuomone dalijosi A. Vasiliauskas.
Alytaus ligoninei – regioninio centro statusas
Plačiau apie jau vykstančią sveikatos apsaugos sistemos reformą komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.
Pasak jų, šiuo metu vyksta konsultacijos su socialiniais partneriais ir suinteresuotomis pusėmis. Tam yra sudarytos regioninės asmens sveikatos priežiūros paslaugų pertvarkos darbo grupės. Planuojama, kad reforma galėtų būti baigta kitų metų pirmoje pusėje.
Pasiteiravus, kodėl ministerija siekia tapti Alytaus ligoninės dalininke, atstovai teigė, kad numatyta formuoti regioninius centrus. Alytaus ligoninė būtų vienas iš penkių regioninių centrų (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena), kuriame konsoliduosis antrinis sveikatos priežiūros lygmuo.
SAM mato viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę po reformos turėsiančioje veikti sveikatos sistemoje kaip valstybės ir savivaldybės pavaldumo ligoninę, kurioje Alytaus regiono gyventojams būtų teikiamos antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Įvardijo naudas ir riziką
Pasak SAM atstovų, dalininkų balsų vertė visuotiniame dalininkų susirinkime yra platesnių derybų klausimas. SAM atkreipia dėmesį, kad paprastai ligoninėse, kuriose SAM yra dalininku su kitų subjektu (universitetų ligoninių pavyzdys, kuriose dalininkais SAM yra su valstybiniais universitetais) Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės visuotiniame dalininkų susirinkime balsų vertės pasiskirsto po lygiai.
Esą Valstybės tapimas ligoninės dalininke įstaigai suteiktų ir galimų naudų – ligoninės statusą ir aiškią veiklos perspektyvą, kas gydytojus skatintų rinktis darbą regione, pacientų srautų generavimą, galimybę pretenduoti į ES paramą ir kitas valstybės investicijas ir ministerijos pagalbą derinant paslaugų teikimą tarp Alytaus regiono sveikatos priežiūros įstaigų. SAM atstovų tikinimu, dėl naudos svarbus ir pačios Ligoninės vaidmuo, kiek ji sugebės šiuo statusu pasinaudoti.
Kaip numatomą riziką SAM įvardina tai, kad ligoninės dalininku tapus ir valstybei, savivaldybė sprendimus dėl Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės turėtų derinti su SAM (antru dalininku). Paprastai nustatoma, kad esant ligoninių keliems dalininkams (universiteto ligoninių analogija), dalininkai visus sprendimus turi priimti bendru sutarimu. Tai šiuo atveju reikštų tai, kad vienasmenis savivaldybės tarybos sprendimas dėl ligoninės nebebus įmanomas.
SAM atstovų tikinimu, jokių paslaugų teikimo ligoninės struktūroje neplanuojama atsisakyti.
Pokyčiai – ir dar trims Dzūkijos ligoninėms
Taip pat SAM atstovai paaiškino ir kokia galima ateitis numatoma Lazdijų, Varėnos ir Druskininkų ligoninėms. Vadovaujantis atliktos išsamios analizės ir prognozės duomenimis, prognozuotina, kad VšĮ Lazdijų, VšĮ Varėnos ligoninės galėtų būti terapijos profilio ligoninės ar lovos savivaldybės sveikatos centro sudėtyje. Prognozuotina, kad VšĮ Druskininkų ligoninėje galėtų būti teikiamos stacionarinės terapijos, chirurgijos paslaugos, diskutuotina dėl stacionarinių pediatrijos paslaugų.
Pasak SAM atstovų, galutinio sąrašo, kokios asmens sveikatos priežiūros įstaigos teiks stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas ir kokių profilių, kol kas nėra, atliktas teorinis modeliavimas pagal paslaugų poreikius ir reformos principus bei kriterijus: tikimasi, kad regiono atstovai, savivaldybės po konstruktyvių diskusijų pateiks siūlymus dėl racionalių sprendimų, kurie užtikrins kokybiškų ir saugių paslaugų teikimą savo regiono gyventojams.
Sieks centralizuoti GMP paslaugų teikimą
Pokyčiai numatomi ir Greitosios medicinos pagalbos (GMP) srityje.
Šiuo metu yra sudaryta darbo grupė dėl Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų teikimo organizavimo pertvarkos. Svarstomi variantai Lietuvos mastu centralizuoti GMP paslaugų tekimą. Planuojama, kad kitų metų Seimo pavasario sesijai turėtų būti parengti ir svarstyti pateikti įstatymų projektai dėl konkrečių GMP pertvarkos gairių.
Dzūkijos veidas logo