Ministerija: gynybai be aukciono galima būtų parduoti perpus mažesnius valstybinius sklypus (patikslinta)

Lietuva

Žemės sklypai / NŽT

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT

Aplinkos ministerija pritaria Seimo konservatorių idėjai, kad didžioji dalis pajamų be aukciono pardavus valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus būtų skirti Valstybės gynybos fondui, tačiau siūlo tokių sklypų plotą mažinti perpus.

Parlamentarų teigimu, be aukciono pirkti valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus galėtų laikini ar nuolatiniai jų nuomininkai, taip pat – šalia tokių sklypų esančios privačios žemės savininkai.

Abiem atvejais supaprastinta tvarka būtų galima įsigyti ne didesnius nei 10 hektarų ploto valstybinius sklypus.

Visgi Aplinkos ministerija siūlo, kad be aukciono įsigyti galima būtų perpus mažesnius – iki 5 ha sklypus.

Pirkti žemes galėtų ne tik visi jas nuomojantys ūkininkai, bet ir kitaip šiuos sklypus panaudojantys asmenys.

„Toks reikalavimas grindžiamas ir tuo, kad žemės ūkio paskirties žemėje gali būti plėtojama ne tik žemės ūkio veikla, tačiau kuriamos saulės ir vėjo elektrinės, naujai įveisiami miškai, t. y., kitos vykdomos veiklos, kurioms prioritetai numatyti Devynioliktosios Vyriausybės programoje“, – išvadoje Seimui teigia ministerija.

Pasak jos, 10 ha dydžio valstybiniai žemės ūkio paskirties sklypai sudaro apie 73 proc. bendro visų jų ploto, todėl nuomininkams būtų sudarytos išskirtinės sąlygos išpirkti didžiąją jų dalį, taip per daug pasididinti žemės ūkio valdas.

Skaičiuojama, kad, pardavus visus iki 5 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, pajamos į valstybės biudžetą siektų apie 896,8 mln. eurų.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, šiuo metu yra virš 127,7 tūkst. minėto dydžio valstybinių žemės ūkio paskirties sklypų, kurių bendras plotas sudaro daugiau nei 60 proc. viso tokios žemės ploto.

Konservatorius Kazys Starkevičius ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Viktoras Fiodorovas siūlo, kad į Valstybės gynybos fondą būtų pervedama 80 proc. lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio sklypus.

Ministerijos teigimu, siekiant mažinti spekuliacijų, kad žemė perkama ją siekiant greitai perparduoti už didesnę kainą, siūloma pardavimo kainą padidinti 20 proc.

Kad sklypus stambiems pramonės projektams investuotojai gautų greičiau, ministerija siūlo valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus leisti įsigyti tik neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kurioje galima žemės ūkio veikla.

Be to, ministerijos teigimu, be aukciono reikėtų leisti įsigyti tik tuos žemės sklypus, kurie nerezervuoti investicijų projektams ir nereikalingi karinei infrastruktūrai.

Parlamentarai taip pat teigė, kad be aukciono valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus turėtų būti leidžiama įsigyti ir privatiems jų bendraturčiams.

Siekiant iki 2030 m. šalies miškingumą padidinti iki 35 proc., ministerija siūlo, kad įsigyti žemės ūkio paskirties sklypus, besiribojančius su valstybiniais miškais, galima būtų tik suderinus su Valstybinių miškų urėdija ir tada, kai šiuose plotuose įveisti mišką draudžiama.

Anksčiau konservatoriai skelbė, kad, leidus ne aukciono būdu parduoti iki 10 hektarų ploto įsiterpiančius valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus ir dalį miškų teritorijos, būtų galima gauti apie 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, o leidus parduoti vien aplink Vilnių esančius įsiterpiančius sklypus pajamos siektų 1 mlrd. eurų.

Parlamentarai teigė, jog dabar valstybiniuose žemės ūkio paskirties sklypuose neužtikrinamas ilgalaikis jų naudojimas, yra sudėtingas investicijų planavimas, negaunamos pajamos iš nenaudojamos valstybinės žemės.

Gynybos finansavimui didinti praėjusios kadencijos Seimas 1 punktu – iki 16 ir 6 proc. – jau padidino pelno mokestį, iki metų pabaigos pratęsė bankų solidarumo įnašo galiojimą, padidino akcizus tabakui ir alkoholiui.

Dabartinė Vyriausybė planuoja, kad pagal naujausius siūlymus valstybės gynybai finansuoti kitąmet būtų sukaupta papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt