Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS fotobanko nuotr.
Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvai trečiadienį minint valstybės atkūrimą, žmonės džiaugiasi galėdami švęsti laisvę, kai kurie reiškia solidarumą su Ukraina Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje.
Prie Vilniaus arkikatedros trečiadienio rytą apie 100 žmonių, daugiausia moksleivių, susibūrė į eiseną „Lietuvos valstybės keliu“ ir patraukė per sostinės senamiestį, kur stabteldami prie keliolikos Lietuvos valstybės istorijai svarbių vietų toliau keliaus iki Rasų kapinių, pagerbti čia palaidotų Vasario 16-osios signatarų, taip pat laisvės kovose žuvusių savanorių atminimą.
Nepaisant šventinės nuotaikos, sostinėje nuo ryto budi dešimtys policijos ekipažų, žvalgybai įspėjus apie galimas provokacijas per oficialius Valstybės atkūrimo minėjimo renginius.
Augenis Vadluga, ketvirtakursis politikos mokslų studentas, sako, kad šią dieną vertina suprasdamas, kad būtent dėl daugiau nei prieš šimtmetį buvusių įvykių jis gali gyventi nepriklausomoje Lietuvoje.
„Prisimenu tai, kad daug žmonių per kelias kartas kovojo, kad nepriklausomybė būtų iškovota, palaikyta, kad jų ainiai galėtų gyventi nepriklausomoje, demokratinėje, laisvoje Lietuvoje. Prieš 150 metų Lukiškių aikštėje pakarti sukilimo dalyviai, pagalvojus, jei šiandien prisikeltų iš numirusių ir pamatytų, kokioje Lietuvoje gyvename, jie, manau, pasakytų, kad už tą ir kovojome“, – BNS teigė jaunuolis.
Jis sako, kad ši valstybingumo šventė svarbi ir stebint tai, kas vyksta šalia Ukrainos.
„Ukrainą tikrai palaikau. Įdomu tai, kad per šį dešimtmetį Rusija iš esmės sukūrė ukrainietišką nacionalizmą gerąja šio žodžio prasme, Rusija sau šovė į koją, nes Ukraina yra susivienijusi labiau, nei bet kada, visa tauta tiki, kad jie gali kovoti ir kovos prieš Rusiją“, – tikino A. Vadluga.
Vilniaus Žemynos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Kazlauskienė sako, kad su keliolika mokytoju, moksleiviais, į eiseną atvyksta kasmet, pernai tam nesutrukdė net ir koronaviruso pandemija.
„Negalime tradicijos nepalaikyti. Planuojame eiseną daryti savo mokyklos rate, keliausime iki pat Rasų kapinių“, – teigė ji.
Tiek R. Kazlauskienė, tiek jos kolegės sako, kad nuotaikos nedrumsčia net ir sustiprintas policijos budėjimas ar provokacijų nuojautos.
„Atvykome švęsti Lietuvos gimtadienį, kas turi kitų intencijų, tegu su jomis susitvarko“, – kalbėjo ji.
Finansų įmonėje dirbanti 38-erių Lina Vasiljevienė, į minėjimą atvykusi su sūnumi Ignu, sako Vasario 16-ąją švenčianti kasmet, nebūtinai Vilniuje, bet ir kituose miestuose.
„Nuo darželio laikų esame pasipuošę arba vėliava, arba kita simbolika. Esu nunėrusi ir peteliškę, sūnus visada darželyje būdavo vėliavnešys“, – BNS sakė ji.
„Čia yra nepriklausomos Lietuvos atkūrimo šventė, miniu ją kasmet. Man tai svarbu“, – tvirtino ir jos sūnus.
Trečiadienį Lietuvoje minimos 104-osios valstybės atkūrimo metinės, visoje šalyje vyks valstybiniai, savivaldybių renginiai.
Sostinėje vidurdienį bus iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, aukojamos Šv. Mišios, popiet suplanuotas tradicinis minėjimas prie Signatarų namų, vakare Gedimino prospekte suliepsnos šešiolika simbolinių Vasario 16-osios laužų.
1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
BNS