Minima Romų genocido diena

Lietuva

Per­nai Pa­ne­rių me­mo­ria­le bu­vo pa­sta­ty­tas spe­cia­liai su­kur­tas sim­bo­lis – sti­li­zuo­tas ve­ži­mo ra­tas, sim­bo­li­zuo­jan­tis ro­mų tau­tą. Ku­ni­gas Ri­čar­das Do­vei­ka pa­šven­ti­no sim­bo­lį ir pa­kvie­tė bend­rai mal­dai už žu­vu­siuo­sius. (Lie­tu­vos ro­mų bend­ruo­me­nės ar­chy­vo nuo­tr.)

Vaiva Poškaitė-KovaliukŠaltinis: Etaplius.lt

312298

Rugpjūčio 2-oji – Tarptautinė romų genocido diena. Jos metu kviečiama atminti romų genocido aukas. Šiemet ši data ypač svarbi – sukanka 80 metų, kai 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo nužudyti visi likę romai Aušvico koncentracijos stovykloje. Šią dieną Panerių memoriale vyks minėjimas, kurio metu bus skaitomi romų atsiminimai, bus sudėliota romų vėliava, kurios kiekviena detalė simbolizuos žuvusius romus. Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik sako, kad romų genocidas negali būti užmirštas.

Mažai žinoma istorijos dalis

Romų genocido dienos minėjimas vyks Panerių memoriale prie vadinamosios „Kauno“ duobės, kurioje sušaudyti romai. „Kiekvienam romui ši diena yra labai svarbi – tai skaudi, bet tikra mūsų istorijos dalis, kurios negalime pamiršti. Daug kalbama apie žydų holokaustą, bet mažai kam žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais dėl savo tautybės buvo žudomi ir romai. Skaičiuojama, kad nacių okupuotoje Europoje nužudyta per 500 tūkst. romų. Manoma, kad tuo laikotarpiu Lietuvoje nužudyta per 500 romų, arba maždaug kas trečias bendruomenės narys“, – sako Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas I. Kvik.

Baltijos regiono romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk sako, kad romų genocido istorijos detalės sukrečia: „Tai svarbi, tačiau liūdna data. Informacijos apie romų genocidą yra, tačiau kol kas ji dar labai ribota. Žinoma, kad Lietuvoje su Vilniaus kraštu Antrojo pasaulinio karo metais galėjo gyventi apie 1 500 romų kilmės asmenų. Bene daugiausia Lietuvos romų buvo įkalinta ir nužudyta. Tarp jų buvo ir moterų, vaikų. Yra žinoma, kad naciai ir vietos talkininkai žudydavo klajojančias romų šeimas, tiesiog sutiktas kelyje, tačiau šie nužudymai paprastai dokumentuojami nebuvo, todėl tokių aukų skaičius nėra žinomas.“

Šian­dien su­kan­ka 80 me­tų, kai 1944 m. rugp­jū­čio 2 d. bu­vo nu­žu­dy­ti vi­si li­kę ro­mai Auš­vi­co kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lo­je. (Lie­tu­vos ro­mų bend­ruo­me­nės ar­chy­vo nuo­tr.)

Daugiausia romų kalinta Pravieniškių lageryje. Kaliniai gyveno barakuose, dirbo sunkius darbus miške, maitinimas buvo blogas, kaliniai kentėjo fizines bausmes ir nuolatines patyčias. 2020 m. Tautinių mažumų departamento išleistame leidinyje „Užmirštas genocidas. Lietuvos romai nacių okupacijos metais“ rašoma ir plačiau apie Pravieniškių priverčiamojo darbo stovykloje vykusius romų žudymus. Štai kaip Pravieniškėse vykdytas romų žudynes prisiminė Aleksas Aleksandravičius: „Mes ėjom miške. Girdim – pokšt, pokšt šaudo. [...] Mums nė į galvą. Parvaro jau ten mus į lagerį – tuščias, išplautos grindys. Nė vienos dūšios nėra. [...] Maždaug kokia aštuoniasdešimt, su mažais. Jau tada mes radome tokių padrostkų, po dvylika metų, po dešimt metų, po trylika... Tokius nešaudė, paliko. Užrakino po raktu... Kiek jų buvo? Ar dvylika, ar keturiolika? Sušaudė tada seniausius ir mažiausius. Tokius tik kur dvylika, trylika metų – tokius tik paliko ne tam barake, o kitur užrakinti buvo.“

Karo pabaigoje daugumą į Vakarų Europą išvežtų Lietuvos romų išlaisvino sąjungininkų (JAV ir Didžiosios Britanijos) kariuomenė. Nors romams buvo siūlyta pasilikti Vakarų Europos šalyse, jie vis dėlto grįžo į sovietų okupuotą Lietuvą.

Romai visoje Lietuvoje giedos himną kartu

I. Kvik džiaugiasi, kad ne pirmus metus romams itin svarbi istorinė data sulaukia visuomenės ir valstybės institucijų dėmesio. Minėjime Panerių memoriale įprastai atvyksta Tautinių mažumų departamento, Kultūros ir kitų ministerijų, Seimo, savivaldybių atstovai. Šiais metais organizuojant renginį, prisidėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atstovai.

Minėjimas vyksta ne pirmus metus po to, kai 2019 m. LR Seimas atmintinų dienų sąrašą įtraukė Romų genocido dieną. „Samudaripen“ romų kalba – „masinės žudynės“. Ši diena minima Lietuvoje nuo 2004 m., tačiau visuotinį pripažinimą ji gavo tik prieš kelerius metus. 2015 m. balandžio 15 d. Tarptautinės romų dienos proga Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo“, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir paragino visas valstybes minėti ir paskelbti rugpjūčio 2 d.

Pernai Panerių memoriale buvo pastatytas specialiai sukurtas simbolis – stilizuotas vežimo ratas, simbolizuojantis romų tautą. Kunigas Ričardas Doveika pašventino simbolį ir pakvietė bendrai maldai už žuvusiuosius.

Šiemet Panerių memoriale minėjimo metu romai iš visos Lietuvos kartu pagerbs aukų atminimą. Tam galimybę suteiks vykstanti tiesioginė transliacija. Per minėjimą pastatytame ekrane bus matomi prie renginio nuotoliu prisijungę romai iš Panevėžio, Kybartų, Žagarės, Troškūnų, Šiaulių, Jonavos. Taip pat nuotoliu prisijungs ir tuo metu Aušvice renginyje dalyvaujanti romų grupė iš Lietuvos.

Taip pat vyks simbolinė atminimo akcija – iš spalvotų akmenukų, kurių kiekvienas simbolizuoja žuvusį romą, bus sudėliota romų vėliava. Renginyje gros Ingridos Giunter styginių kvartetas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt