Minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena: apie istorinę atmintį prabilo ir šalies vadovai

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt

100165

Pirmadienį Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimo renginyje susirinkę šalies vadovai, Žydų bendruomenės atstovai, politikai, moksleiviai bei atminimo dienos iniciatoriai pabrėžė poreikį išmokti skaudžias istorines pamokas. Negalime pamiršti tragedijų, negalime leisti joms pasikartoti, vieningai kalbėjo susirinkusieji.

Renginio metu buvo ne kartą paminėtas ir Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas nukabinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentelę.

Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys ir Tarptautinės komisijos įsteigimo iniciatorius bei pirmininkas Emanuelis Zingeris su susirinkusiais pasisveikino jidiš kalba. Jis padėkojo Vilniaus miesto merui. Tie prarasti populiarumo procentai, kai jūs gynėte žydų atminimo garbę, yra „žmogiškumo procentai“, kreipdamasis į R. Šimašių, sakė E. Zingeris.

„Mes esame dideliame pasaulyje ir čia, Europoje, bandome neleisti neapykantai įsigalėti mūsų širdyse. (...) Aš žiūriu į gausius savo kolegas, patyrusius politikus, partijų vadovus – ar mes galėtume leisti Lietuvos brandžiai demokratijai rinktis abejotinus istorijos pavydžius?“, – sakė E. Zingeris, pridūręs, kad žydų gelbėtojų vardais turėtų būti pavadinta daugiau gatvių Lietuvoje. Turime sukurti žmogišką gerumo pavyzdį, pabrėžė politikas.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius taip pat kalbėjo apie istorinės atminties prasmę bei Generolo Vėtros atminimo lentelę.

„Susirinkę į tokius minėjimus natūraliai iškeliame klausimą: kokią to prasmę, kokią mes žinią siunčiame. Galvoju, tos prasmės labai reikia paieškoti. Kai girdime vaikų liudijimus, suprantame, kad tai buvo beprasmės žūtys. Bet prasmė yra, nes ji turi atnešti žinią ir supratimą, kad tai neturi pasikartoti. Ar tikrai ta žinia atėjo iki mūsų? Aš supratau vieną, sekdamas viešąją erdvę, kur antisemitizmo ir neapykantos netrūksta, kad mums aiškiau apie istoriją, bet vis dar liūdna dėl atminties, bet vis drąsiau žiūriu į ateitį. Kažkas įsižeidė, kažkas pavydėjo, leptelėjo blogą žodį, sąmokslo teoriją sugalvojo, kažkas parašą uždėjo (...), daugelis pastovėjo, pažiūrėjo, bet nieko nepadarė. Ir štai mes turime rezultatą. (...) Būkime atviri – čia susirinko žmonės, kurie mini nekaltas aukas, bet tuo pat metu 2019 metais nevysta gėlės prie žmonių, kurie dėjo tuos parašus, prie lentų, kurios skirtos tuos žmones atminti. (...) Tos gėlės prie tų žmonių, kurie dėjo parašą ir perdavė įsakymus apie getų steigimą, kažką apie mus sako. Vis dėlto aš tikiu ateitimi, nes nuo ten, kur mes buvome, ir ten, kur einame, einame gana tvirtai. (...) Niekada daugiau. Padarykime, kas nuo mūsų priklauso“, – sakė R. Šimašius.

Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius taip pat džiaugėsi Generolo Vėtros lentelės nuėmimu.

„Šiandien aš stoviu čia ir didžiuojuosi, kad tarp mūsų atsirado žmonių, kurie sugebėjo žengti drąsų žingsnį – pažiūrėti istorijai į akis, sugebėjo atverti tiesą. Taip, jie moka skaudžią kainą, bet tiesa yra atverta“, – teigė S. Gurevičius.

Premjeras Saulius Skvernelis, kreipdamasis į susirinkusiuosius, taip pat skatino niekada nepamiršti žiaurių įvykių, kurie „iš šių dienų pozicijų nėra sveiku protu suvokiami,“ bei linkėdamas daryti viską, kad tai niekada nepasikartotų.

„Kiekvieną kartą, kiekvieną dieną mes turime atminti, kad tai įvyko ir Lietuvoje. Ir ne tik prisiminti, o padaryti viską, kad modernioje, demokratinėje Lietuvoje nebūtų jokių net apraiškų tautinės nesantaikos kurstymo, antisemitizmo, religinės nesantaikos kurstymo, ir tai yra visų mūsų moralinė skola toms aukoms, tiems žmonėms“, – teigė S. Skvernelis.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas į susirinkusiuosius kreipėsi, ragindamas nugalėti netoleranciją ir abejingumą.

„Švietimas ir jaunosios piliečių kartos ugdymas tolerancijos ir pagarbos bendražmogiškoms vertybėms dvasioje – štai tas kelias, kuriuo eidami sukursime modernią ateities Lietuvą“, – sostinės Rūdninkų aikštėje sakė R. Račinskas.

Jis atkreipė dėmesį į būtinybę išmokti skaudžias istorines pamokas bei istorinės atminties įamžinimo prasmę.

„Negalime pakeisti to, kas vyko praeityje, tačiau mes atsakingi už šiandieną ir rytdieną. Mes atsakingi už mūsų istorinę atmintį. Manau, būsime išmokę skaudžią istorijos pamoką, ir visų žuvusiųjų atminimas bus prasmingai įamžintas, jei apie tai galvosime ne tik šią dieną“, – pridūrė R. Račinskas.

Tarptautinio gyvųjų maršo vicepirmininkas Avi Dicksteinas renginyje taip pat ragino išlaikyti toleranciją.

„Neužtenka apie istoriją išmokti iš knygų, vadovėlių. Reikia nuvykti į tas vietas, Lenkiją, pamatyti, ką naciai padarė su nekaltais žmonėmis. (...) Labai svarbu mokytis istorijos iš praeities“, – ragino A. Dicksteinas.

Tuo metu Europos Komisijos (EK) atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius minėjimo metu perdavė EK kovos su antisemitizmu koordinatorės Katharinos von Schnurbein žinią.

„Istorija kartais pamirštama. (...) Užmiršta istorija yra pasikartojanti istorija. Bet kokias neapykantos apraiškas reikia rauti iš pat pradžių“, – citavo EK kovos su antisemitizmu koordinatorę A. Pranckevičius.

Renginio atidarymui pasirinkta Rūdninkų aikštė yra buvusi geto teritorija. Toliau minėjimo svečiai bei dalyviai vyks į Panerius, kur tęsis eisena „Atminties keliu“ ir prie Žydų genocido aukų atminimo memorialo vyks atminimo ceremonija.

Jau dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – kvietimas mokytojams su mokiniais prisiminti holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra daugiau nei 200.

Lietuvoje holokaustas prasidėjo nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Iš maždaug 208-210 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 190-196 tūkst., didžioji dalis – tarp 1941 m. birželio ir gruodžio mėnesių.

Taip pat nužudyta maždaug 9 tūkst. žydų pabėgėlių iš Lenkijos ir 6 tūkst. žydų, atvežtų iš Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos. Neskaičiuojant į SSRS gilumą pabėgusių, išžudyti apie 96 proc. Lietuvos žydų (maždaug 190 tūkst. žmonių). Po karo Lietuvoje liko vos apie 9 tūkst. žydų. Lietuvos istorijoje holokaustas pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį.

Rugsėjo 23 d. šalyje yra minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Pirmadienį minimos ir Vilniaus geto likvidavimo 76-osios metinės.

ELTA primena, kad R. Šimašiaus iniciatyva rugsėjo pradžioje Vilniuje nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Savivaldybės vadovo ir kritikų teigimu, šis asmuo yra prisidėjęs prie dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt