PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2020 m. Vasario 6 d. 13:34

Milda Mažeikienė: Nuo projekto „Atrask save“ iki profesionalios fotografės

Klaipėda

Asmeninio archyvo nuotrauka

Mindaugas JonušasŠaltinis: Etaplius.lt


116877

Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą. Deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą.

Apie netikėtus pasirinkimus nutarėme pasikalbėti su menininke Milda, nes menininkai apdovanoti dieviškąja kibirkštimi. Milda Mažeikienė jautri, profesionali fotografė savo gyvenimą siejanti su menu ir menui. Projekte „Atrask save“ atradusi save kaip menininkę ryžosi išskirtiniam interviu.

Milda, ar jūs esate asmenybė, turinti ryškų gyvenimo tikslą?

Keistai skamba, bet tikslas yra turėti tikslą. Man labai svarbu nuolat kažko siekti. Siekiant tikslo susiduri su įvairiomis situacijomis, iššūkiais, vis išmoksti kažko naujo. Nauji iššūkiai daro gyvenimą įdomiu.

Fotografija jūsų gyvenimo aistra ar netikėtumas?

Tai labai didelis netikėtumas. Aišku kaip ir visi kažkiek fotografuodavau, bet dabar sunku rasti žmogų kuris bent telefonu nefotografuotų. Turėjau paprastą „muilinę“, o apie techninius dalykus visiškai nieko nenumaniau. Fotografuoti patikdavo, tačiau daugiausiai fotografuodavau savo vaikus ar būnant kažkur naujose vietovėse, gamtą, įvairias vietoves. Tuo metu kai atradau fotografiją iš tiesų buvau savo gyvenimo kelio paieškose, bet nenumaniau, kad tas kelias pasisuks fotografijos pusėn.

Bet tvirtai žinojau, kad man reikia mylimo darbo, veiklos kuri skatintų tobulėti. Ir atėjo diena kai supratau, kad noriu sukti fotografijos keliu, nuo tos dienos tai tapo mano tikslu. Pradėjau mokytis fotografijos, tai buvo visiška naujovė ir įdomi kelionė, kuri tęsiasi iki šiol ir, manau, dar tęsis daugybę metų.

Kokia ta fotografo duona?

Labiausiai žavi nelaukti darbo pabaigos. Gera atsikelti ryte ir su džiaugsmu keliauti į darbą. Kaip sakoma, susiraskite mylimą darbą ir niekada nereikės dirbti. Kiekviena fotosesija tai naujas iššūkis, nes vis kiti žmonės, kita aplinka, kiti poreikiai ir tikslai, siekiama vis kito rezultato. Taip susipažįstama su labai įvairiomis asmenybėmis, įdomu kaskart pažinti vis kitus žmones, bendrauti su jais, suprasti ko jie nori, kokio rezultato tikisi ir žinoma viso to kartu pasiekti. Vienas smagiausių dalykų fotografijoje, tai būti apsuptai laimingų žmonių.

Per šventes žmonės būna puikios nuotaikos, laimingi, pamiršę savo problemas, džiaugiasi gyvenimu ir išjaučia tą akimirką. Kai esi tokių žmonių būryje ir pats negali būti kitoks, šypsena atsiranda savaime, tada esu laiminga, o darbas tampa puikiu laiko praleidimu, su laimingais žmonėmis, kas žinoma duoda ir džiugų rezultatų.

Koks jūsų veiklos kredo?

Niekada nesustoti mokytis ir tobulėti. Stovėjimas vietoje, tai tas pats, kas ėjimas atgal, nes mūsų laikais tiek technologijos, tiek ir mąstymas žmonių sparčiai auga ir keičiasi, kad mums turėtų būti labai svarbu judėti kartu su visu pasauliu ir neatsilikti.

Gera nuotrauka pavyksta kai?

Pačios geriausios nuotraukos, tai įkvėptos natūralių emocijų. Labai smagu fotografuoti kūdikius ir vaikus, jie visada būna savimi. Kūdikiai tokie maži ir trapūs, man atrodo, įamžinti mažą kūdikėlį be galo svarbu, nes tai labai trumpas laikas į kurį mes niekada negrįšime ir niekada neatrodysime taip pat. Kalbant apie suaugusiuosius žinoma labai svarbu, kad žmonės būtų atsipalaidavę, negalvotų apie tai, kad yra fotografuojami, jaustųsi savimi, švęstų savo šventę ar tiesiog būtų laimingi pamiršę kasdienybę.

Prie to turi prisidėti ir fotografas, reikia sukurti jaukią atmosferą, kad klientas jaustųsi gerai, svarbiausia rasti bendrą kalbą, tuomet klientas atsipalaiduoja, pamiršta, jog yra fotografuojamas.


Kas yra jūsų įkvėpimo šaltinis?

Įkvepia kitų fotografų darbai, parodos. Kai žvalgausi po kitų darbus ir pamatau nuotrauką, kuri man užgniaužia kvapą, tada ateina jausmas, kad privalau tobulėti, kad noriu mokytis ir pasiekti panašų rezultatą. Taip pat labai įkvepia klientų padėka, kai laimingas žmogus sako, ačiū, nesitikėjome… suprantu, kad viskas pavyko puikiai ir tai įkvepia sekančiam darbui. Na, o labiausiai įkvepia tai meilė gyvenimui, gražiam pasauliui.

Iš tiesų gyvenimas yra nuostabus, tik reikia jį pajausti. Esu labai laiminga, patys mylimiausi ir brangiausi žmonės visada šalia, o kai esi laimingas ir džiaugiesi gyvenimu tai ir esi nepertraukiamai įkvėptas.

Kaip atpažinti savo talentus?

Manau čia galioja viena taisyklė – nepabandęs nežinosi. Reikia bandyti tai, kas traukia ir žiūrėti, kas sekasi, kas įkvepia, kas teikia džiaugsmo, kas kelia savivertę, skatina tobulėti. Manau, svarbiausia, kad žmogus dirbdamas jaustųsi gerai, nesvarbu, koks tai darbas bebūtų.

Aš mokiausi kulinarijos, kadangi patikdavo gaminti, maniau, man tai bus gera specialybė, tačiau supratau, kad tai nėra mano nei svajonių, nei mylimas darbas. Tuomet išvažiavau į užsienį, ten gyvenau ir dirbau keletą metų. Tad iki fotografijos išbandžiau ne vieną veiklą, kol atradau ką tikrai myliu. Linkiu visiems atrasti savo kelią, nebijoti išbandyti kelias veiklas.


Jūsų sėkmės istorija prasidėjo nuo?

Kaip jau minėjau teko ir mokytis ir dirbti su fotografija nesusijusiose srityse. Pagyvenusi užsienyje ir grįžusi į Lietuvą supratau, kad noriu dirbti mylimą darbą. Tačiau tuomet dar nežinojau, kokia tai būtų veikla. Sužinojau, kad galiu dalyvauti įdomiam projekte „Atrask save“ . Matyt atradau. Nežinau ar tai projektas davė savo ar toks sutapimas, kad buvau ką tik po to projekto, kai sumąsčiau tapti fotografe. Iš tiesų tai buvo konkreti diena, kai atėjo mintis išbandyti save fotografijoje. Tądien dalyvavau vestuvėse, kuriose nebuvo profesionalaus fotografo. Ir vėlgi nežinau ar tokios aplinkybės turėjo įtakos ar ne, bet tą dieną man tiesiog šovė mintis, kad būtų labai „faina ’’ dirbti fotografe.

Tą akimirką pagalvojau, kad tai galėtų būtų mano mylimas darbas. Nuo tos akimirkos supratau, kad tai bus mano tikslas. Dabar esu nepaprastai laiminga galėdama rankose laikyti fotoaparatą ir įamžinti brangiausias žmonių gyvenimo akimirkas. Sustabdyti akimirką kuri niekada nepasikartos, parodyti tą akimirką savo matymo kampu. Tai ir įdomu ir tuo pačiu labai atsakinga. Bet juk būtent atsakomybė ir skatina tobulėti, siekti geresnio rezultato.

Kaip save įsivaizduojate po 5 metu?

Sunku save įsivaizduoti ateityje, nes gyvenimas kupinas netikėtumų. Tačiau dar sunkiau būtų įsivaizduoti save be fotografijos. Vienas iš tikslų yra pakeliauti, žinoma kartu su fotoaparatu. Tad po tiek metų manau savo albume turėsiu nuotraukų ne tik iš savo laisvalaikio ar užsakymų, bet ir iš mūsų plataus pasaulio. Gal ir kokią parodą surengsiu. Kita vertus nesu linkusi planuoti labai daug į priekį. Man patinka užsibrėžti tikslus kuriuos galėčiau įgyvendinti artimiausiu metu.

Kas lemia fotografo paslaugų kainą?

Pirmiausiai fotografavimo kaina priklauso nuo fotografo žinomumo, turintys daug patirties ir išgarsėję fotografai bus vieni brangiausių. Tačiau jie ir paslaugas suteiks atitinkamai naudodami savo sukauptą patirtį, įgūdžius, tad net jei kaina aukšta, rezultatas taip pat nenuvils. Kaina priklauso ir nuo naudojamos įrangos skirtos fotografavimui, jei fotografas investuoja į gerą techniką, teikia geresnės kokybės nuotraukas, tai ir kaina nebus pati mažiausia. Taip pat kaina priklauso ir nuo to kaip ir per kiek laiko fotografas sutvarkys nuotraukas. Tad visumoj kainos labai įvairios. Esu pastebėjusi, kad ieškančių fotografo paslaugų, skelbimai gan dažnai prasideda „gali būti mėgėjas“, iš tiesų tai žinutė, kad norima paslaugų kuo pigiau.

Tačiau deja, bet taip pat yra ir nemažai nusiskundimų, kad fotografas neatidavė nuotraukų, nes jos dingo laikmenoje ar panašiai. Natūralu, kad žmonės piktinasi, tačiau reikėtų nepamiršti, kad jei renkasi fotografą mėgėją už minimalią kainą, tai reikia suprasti, kad greičiausiai jis neinvestuoja į įrangą, nesaugo to pačio failo keliose laikmenose, o kažkas atsitikus laikmenai kurioje yra failai jie dingsta negrįžtamai. Tad siūlau renkantis paslaugos tiekėją atsižvelgti į daugelį aspektų ir žinoma apie viską pasikalbėti prieš užsisakant paslaugas.

Ar pritariate šių dienų mitui, kad fotografu gali būti bet kas ir užtenka tik telefono?

Nėra darbo, kurį galėtų dirbti visi be išimties. Sakyti, kad gali būti fotografu bet kas, kas turi telefoną, tai būtų tas pats kas sakyti, kad santechniku gali būti bet kas, kas turi atsuktuvą. Fotografuoti, tai ne tik spaudyti mygtuką, tai kur kas daugiau. Žinoma reikia žinoti ir techninius dalykus, kuriuos be abejo gali išmokti visi. Tačiau, ko visi negali turėti tai meilės fotografijai, žmonės skirtingai mato pasaulį, skirtingai pojūčiai juos veda į priekį, taip pat natūralu, kad ir domisi skirtingais dalykais. O fotografijoj ir yra svarbiausia pajausti.

Tad, kad ir kokias puikias technologijas mes turėtume, reikia suprasti, kad vien technologijų nepakanka. Kita vertus visų žmonių poreikiai labai skiriasi ir tikrai yra dalis žmonių, kuriems pakanka nuotraukų darytų telefonu. Ir su tuo yra viskas gerai.