„Milano dizaino savaitė 2017“: kokios interjero tendencijos „apsigyvens“ mūsų namuose?

Vilnius

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

2643

Elegantiški plastikiniai baldai, pripučiamas šviestuvas, milžiniška sofa, ant kurios guli toks pats milžiniškas baltasis lokys (žinoma, netikras) – tai tik kelios įdomybės, kurias parodoje „Milano dizaino savaitė 2017“ išvydo architektas Gediminas Preišegalavičius. Apsilankęs Šiauliuose, Namų idėjų centre NIC, jis dalijosi įspūdžiais iš parodos ir Lietuvą neužilgo pasieksiančiomis interjero dizaino tendencijomis.

Per dieną – 20 000 žingsnių

„Kiekvienų metų balandį Milanas, tikrąja to žodžio prasme, tampa interjero ir architektūros dizaino sostine ir sutraukia šimtus tūkstančių žmonių iš viso pasaulio“, – sako G. Preišegalavičius, kasmet vykstantis į šį renginį.

Šįkart „Milano dizaino savaitė 2017“ šurmuliavo nuo antradienio iki sekmadienio. Tiesa, žinant, kad paroda išsibarsčiusi po visą miestą – nuo maždaug 200 tūkst. kv. m užimančių paviljonų iki įvairiose miesto vietose įsikūrusių salonų ir studijų, laiko vos pakako. „Turėjome programėlę, kuri skaičiuodavo mūsų žingsnius. Per dieną – 20 000 žingsnių“, – pastebi G. Preišegalavičius.

Žvilgsnis į praeitį

Laimei, nuospaudų iš „Milano dizaino savaitės 2017“ architektas neparsivežė – tik įspūdžius ir žinias apie būsimąsias interjero tendencijas. Juk parodoje pristatytos naujovės it virusas plinta po visą pasaulį, atkeliauja ir į Lietuvą. Štai šiauliečiai naujausias interjero dizaino tendencijas gali išvysti Namų idėjų centre NIC.

„Mes savo Marijos Žemėje gal ir ne taip stipriai jaučiame, bet dabar yra neramūs laikai: pabėgėlių krizės, teroristų išpuoliai, „Brexit“. Visa tai persiduoda interjero dizainui, nes dizainas yra visuomeninių judėjimų atspindys“, – sako G. Preišegalavičius ir priduria, kad užuot ieškoję avangardinio dizaino iššūkių, kūrėjai ieško ramybės: „O ramybė dizaine randama žvelgiant atgal. Ilgus metus gyvuojančios kompanijos nupučia dulkes nuo senų savo gaminių, t. y. juos gamina iš naujo arba perkuria pasitelkdamos naujovišką požiūrį, medžiagas ir technologiją.“

Žalyn, šiltyn, didyn...

Žvalgymąsi į praeitį, architektas įvardija savotišku mindžikavimu, stovėjimu vietoje, tačiau yra įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau įvyks proveržis. O kol kas pateikia dar keletą ryškių interjero dizaino tendencijų, parsivežtų iš „Milano dizaino savaitės 2017“:

-  Žalia žalia... „Šie metai yra žalios spalvos metai. Ši spalva buvo pristatyta dar pernai, o jos invazija Milane buvo aiškiai matoma“, – sako G. Preišegalavičius.

- Šiltyn. „Lietuvoje vis dar labai populiarus skandinaviškas dizainas: baltos sienos, juodos detalės, medinės šviesaus ąžuolo grindys. Bet dabar į interjerą sugrįžta šiltos spalvos. Ypač, persikinė, derinama su žemiškomis spalvomis, ta pačia žalia“, – teigia architektas.

- Formos. „Kadangi žiūrima atgal, įkvėpimo semiamasi iš 1920–1930-ųjų „Bauhauzo“ architektūros arba modernizmo. Populiarėja užapvalintos detalės, kvadratai, apskritimai arba dalis apskritimo. Tai matyti balduose“, – sako G. Preišegalavičius.

- Didyn. „Baldai didėja, ypač, minkštos dalys. Tai logiška, nes italai nuo seno gamino masyvesnius baldus. Masyvesnius patogumo pras-
me. Dabar šią tendenciją perima ir skandinavai, ir vokiečiai. Tiesa, nors baldai masyvūs, stengiamasi išlaikyti jų lengvumą“, – teigia architektas.

- LED. „LED šviestuvai absoliučiai užkariavo interjerą. Lietuvoje kurį laiką galbūt dar ir sukinėsime lemputes, bet ateis metas, kai nebebus nei jų, nei jungiklių. Užteks spragtelėti pirštais arba ištarti žodį ir įsijungs LED šviestuvai“, – sako G. Preišegalavičius.

- Medžiagos. „Tekstilė kaip buvo, taip ir lieka marga. Gobelenuose ypač populiarūs gėlėti motyvai. Paskutiniu metu buvo labai madingas marmuras. Jis iš mados neišeina, bet yra papildomas sodresniais ir ryškesniais akmenimis, pavyzdžiui, travertino akmeniu su žaliais atspalviais“, – teigia architektas.

- Metalas. „Jau kuris laikas bandoma numarinti varį. Bet jis išlieka. Šilti metalo atspalviai – varis, matinis auksas – vis dar madingi, o chromas negrįžta“, – sako G. Preišegalavičius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt