Migracijos departamentas pernai išdavė rekordinį kiekį leidimų laikinai gyventi Lietuvoje

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

258128

Migracijos departamentas praneša, kad praėjusiais metais didžiausią įtaką teisėtos migracijos procesams Lietuvoje darė sudėtinga geopolitinė padėtis regione bei toliau auganti darbo migracija, rodo 2022-ųjų Migracijos metraštis.

Itin ryškus didėjimas fiksuojamas dviejose kategorijose. Rekordines aukštumas pasiekė bendras Lietuvoje gyvenančių užsieniečių ir jiems išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

„Praėjusiais metais Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius šoktelėjo net 89 proc. 2022-ųjų pradžioje mūsų šalyje gyveno kiek daugiau nei 100 tūkst. užsieniečių, o 2023 m. pradžioje – jau daugiau kaip 189 tūkst.

Didžiausią įtaką tam turėjo 2022-ųjų vasario pabaigoje Rusijos pradėta karinė invazija į Ukrainą. Tai paskatino šios šalies gyventojų migraciją tiek pačioje Ukrainoje, tiek ir iš jos, praneša departamentas.

„Nuo karo veiksmų pradžios iki 2023 m. sausio 1-osios Lietuvoje registruoti daugiau kaip 72 tūkst. karo Ukrainoje pabėgėlių, o laikinoji apsauga suteikta daugiau kaip 64 tūkst. asmenų. Likusioji pabėgėlių dalis pasitraukė į kitas Europos valstybes, grįžo į tėvynę arba liko Lietuvoje kitais pagrindais“, – skelbia departamentas.

2023-ųjų pradžioje užsieniečiai iš viso sudarė 6,62 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tai – visų laikų rekordas nuo tada, kai fiksuojami tokie duomenys. Praėjusių metų pradžioje užsieniečiai sudarė 3,57 proc. visų Lietuvos gyventojų, užpernai – 3,12 proc.“ – skelbiama pranešime.

2022-aisias Migracijos departamento darbuotojai iš viso išdavė 133 628 leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Iš jų 117 091 leidimas išduotas pirmą kartą, o dar 16 537 leidimai užsieniečiams pakeisti.

„Šie skaičiai taip pat yra rekordiniai per visą Migracijos departamento veiklos istoriją. 2021-aisias užsieniečiams iš viso buvo išduotas 51 821 leidimas (pirmą kartą išduoti 35 404 leidimai, pakeisti – 16 417).

Praėjusiais metais daugiausiai leidimų laikinai gyventi išduota ar pakeista Ukrainos piliečiams, iš viso – 83 940“, – skelbia departamentas.

Antroje vietoje šioje statistinėje kategorijoje yra Baltarusijos piliečiai, kuriems 2022 m. išduota ar pakeista 30 815 leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Rusijos piliečiams pernai išduoti arba pakeisti 5 042 minėti dokumentai.

Taip pat 2022-iaisiais pagrindine Ukrainos piliečiams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje priežastimi tapo karo pabėgėliams Europos Sąjungos taikomas laikinosios apsaugos mechanizmas.

Tuo tarpu Baltarusijos ir Rusijos piliečių Lietuvoje daugėjo dėl darbo migracijos. Šiuo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje 2022 m. iš viso gavo daugiau kaip 49 tūkst. įvairių pilietybių užsieniečių. Užpernai tokių užsieniečių buvo 39 tūkst.

„Daugiau kaip 4 tūkst. leidimų laikinai gyventi išduota ar pakeista užsieniečiams, kurie Lietuvoje dirba aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Tai beveik tris kartus daugiau, nei tokių leidimų buvo išduota užpernai – 1428.

2022-aiaisis užsieniečiams iš viso išduota 70 016 vizų, iš jų: Šengeno (C tipo) vizų – 24 684, nacionalinių (D tipo) vizų – 45 332.

Tai yra 2 tūkst. nacionalinių vizų mažiau nei 2021 m., kuomet užsieniečiams jų buvo išduota 47 811“, – praneša Migracijos departamentas.

Toks mažėjimas aiškintinas pernai priimtu Lietuvos sprendimu apriboti jų išdavimą užsienyje Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Pagrindinėmis nacionalinių vizų išdavimo priežastimis ir toliau išlieka darbas (18 351 viza) bei ilgalaikis buvimas Lietuvoje (15 479 vizos). Pastarasis skaičius itin šoktelėjo dėl Baltarusijos piliečiams 2022 m. humanitariniu pagrindu išduotų vizų – daugiau kaip 12 tūkst. Tuo tarpu užpernai šiuo pagrindu baltarusiai gavo 4,7 tūkst. vizų.

Praėjusiais metais per pasienio kontrolės punktus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą neleista įvažiuoti 6 172 užsieniečiams.

Daugiausiai tokių asmenų – 3 062 – teko grįžti atgal paaiškėjus, jog jie yra laikomi keliančiais grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

Dar 1 301 užsienietis į Lietuvą bandė įvažiuoti neturėdamas dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, 1 067 neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt