PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Balandžio 3 d. 16:12

„MG Baltic“ byla: NMA direktorius susitikimų su R. Kurlianskiu nesureikšmina

Vilnius

Alfa.lt nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


78455

Trečiadienį Vilniaus apygardos teisme, ,,MG Baltic“ bylos teismo posėdyje, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) direktorius Erikas Bėrontas neslėpė, kad bendravo su Raimondu Kurlianskiu, ir šios pažinties jis nesureikšmina. Pasak jo, 2015 m. su R. Kurlianskiu susitikdavo kaip su žiniasklaidos atstovu.

Teisėsauga įtaria, kad koncernas „MG Baltic“, R. Kurlianskis, Darbo partija, buvęs šios partijos narys Vytautas Gapšys siekė paveikti buvusią žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, kad ji priimtų UAB „Alfa Media“ ir LNK televizijai palakius sprendimus, skirstant ŽŪM ir NMA projektų viešinimo biudžetus.

Teisme E. Bėrontas teigė, kad susitikinėjo su visais žiniasklaidos atstovais, todėl nebuvo išimtis ir R. Kurlianskis, tuo metu jis buvo, pasak E. Bėronto, LNK televizijos grupės vadovu.

Deja, E. Bėrontas neprisiminė, kiek lėšų ir kuriai žiniasklaidos priemonei buvo skirta iš NMA 2015 m.

Paklaustas Darbo partijos advokato Vaidoto Sviderskio, ar jis patyrė kokį spaudimą iš šalies sprendime, kiek kuriai žiniasklaidos priemonei skirti lėšų, E. Bėrontas tai paneigė.

„Aš jokių privačių santykių su juo (R. Kurlianskiu. - ELTA) neturėjau“, - pažymėjo E. Bėrontas.

Kaip skelbė Delfi, prokurorų duomenimis, už NMA projektų viešinimą buvo atsakinga viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus vadovaujama bendrovė „Viešųjų ryšių partneriai“ (vėliau pakeitė pavadinimą į „Fabula Hill+Knowlton Strategies“) - jos prokurorams pateikti duomenys rodo, kad vien 2015 m. per aštuonis mėnesius koncerno „MG Baltic“ valdomai žiniasklaidai buvo skirta daugiau nei ketvirtadalis lėšų iš Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės kampanijos - daugiau kaip 420 tūkst. eurų.

Vėliau, kaip skelbė Delfi, koncernas „MG Baltic“ norėjo gauti dar daugiau pinigų, juo labiau kad ne visos suplanuotos išleisti lėšos buvo panaudotos - viešinimui 2015-2017 m. ŽŪM ketino skirti daugiau kaip 7 mln. 437 tūkst., o NMA - 2 mln. 27 tūkst. eurų.

ELTA primena, kad rezonansą sukėlusioje ,,MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio partijos tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs ,,darbietis“ Vytautas Gapšys - daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis - kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 - praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

ELTA