Metų aktoriai – naujokai, pamilę Šiaulių teatrą ir pelnę publikos meilę

Šiauliai

Si­gi­to Daš­čio­ro nuo­tr.

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

263149

Šven­čiant Tarp­tau­ti­nę teat­ro die­ną, ge­riau­siais me­tų ak­to­riais ta­po nau­jo­kai Vals­ty­bi­nia­me Šiau­lių dra­mos teat­re: jau­nu­tė ak­to­rė Ais­tė Šeš­to­kai­tė ir ži­no­mas ak­to­rius Ar­nol­das Ja­lia­niaus­kas. Jie ap­do­va­no­ti už vaid­me­nis spek­tak­ly­je pa­gal H. Böllį „Pra­ras­ta Ka­ta­ri­nos Blum gar­bė“. Šis spek­tak­lis ta­po nu­ga­lė­to­ju ir ša­lies pro­fe­sio­na­lių teat­rų fes­ti­va­ly­je, o A. Šeš­to­kai­tė už Ka­ta­ri­nos Blum vaid­me­nį pa­te­ko tarp gei­džia­miau­sių ša­lies teat­ra­lų ap­do­va­no­ji­mų „Auk­si­niai sce­nos kry­žiai“ no­mi­nan­čių.

Naujokai Šiaulių teatre

25-erių metų iš Kretingos kilusi aktorė A. Šeštokaitė ir 48-erių iš Vilniaus į Šiaulius neseniai atsikraustęs 48-erių metų aktorius, dėstytojas ir dainų atlikėjas A. Jalianiauskas lengvai įsiliejo į šiauliečių teatralų kolektyvą.

„Man Šiauliai labai svarbus miestas dabar gyvenime. Po šešerių metų Vilniuje per karantiną supratau, kad noriu įvairios patirties teatre. Supratau, kad Vilnius ir ta konkurencija mane kažkaip smaugia, jausdavausi, kad esu verčiama būti kitokia, negu esu. Atvažiavau į Šiaulius su intencija įlįsti į olą, pabūti viena ir užsiimti kūryba.

Jau antri metai Šiauliuose – man labai didelė dovana: teatras – kaip jis mane palaiko, kaip mane priėmė, kaip gera bendrauti su visais darbuotojais, pradedant teatro budėtoju, kuris visada pasitinka su šypsena, baigiant rekvizito darbuotojais ir kolegomis aktoriais. Man tie žmonės labai daug padėjo, tapo vienais artimiausių draugų. Jei nebūčiau jautusis saugi, nebūčiau galėjusi sau leisti laisvai kurti“, – atvirauja aktorė A. Šeštokaitė, dirbanti Šiauliuose nuo 2021 metų ir jau spėjusi čia sukurti šešis vaidmenis.

Abu aktoriai prisipažįsta, kad atvykdami net nesitikėjo tokių galimybių Šiauliuose: juos labai šiltai priėmė vietiniai kolegos, gera čia dirbti su režisieriais, teatras pateikia vis naujų iššūkių, miestas ir žmonės jame jiems pasirodė mieli.

„Anksčiau nebuvau buvusi Šiauliuose. Ir, kai tik atvažiavau repetuoti pirmojo spektaklio, miestas iškart mane pralinksmino: tiesiog jis toks keistas ir juokingas, ir kartu toks gražus. Kiekvieną kartą, kai išeinu pasivaikščioti, miestas mane prajuokina: iškaba, metaliniai katinai ant stogo, užrašai ir tokie dalykai, kurie, atrodo, tik Šiauliuose gali būti. Dar labai noriu išmokti šiaulietiško akcento“, – juokiasi Aistė.

Jai pritaria ir aktorius A. Jalianiauskas, pradėjęs dirbti Šiaulių teatre 2022 metais: „Tikrai puikiai jaučiuosi Šiauliuose. Šis miestas per trumpą laiką man pasidarė labai savas. Toks jausmas, kad jau seniai čia turėjau būti.“

25-erių me­tų iš Kre­tin­gos ki­lu­si ak­to­rė A. Šeš­to­kai­tė ir 48-erių iš Vil­niaus į Šiau­lius ne­se­niai at­si­kraus­tęs ak­to­rius, dės­ty­to­jas ir dai­nų at­li­kė­jas A. Ja­lia­niaus­kas leng­vai įsi­lie­jo teat­ra­lų ko­lek­ty­vą.

Abipusė meilė buvo tituluota

Aktorių, naujokų mūsų miesto teatre, ir šiauliečių meilė pasirodė abipusė. Jiems Tarptautinės teatro dienos proga atiteko pagrindinis prizas – Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros ir meno premija ir geriausių metų aktorės ir aktoriaus titulas.

Taip įvertinti A. Šeštokaitė už Katarinos Blum vaidmenį ir aktorius A. Jalianiauskas už Komisaro Beicmanės vaidmenį spektaklyje „Prarasta Katarinos Blum garbė“ (rež. Agnius Jankevičius). Aktoriams atiteko įspūdingos vardinės Kazio Bimbos skulptūrėlės ir piniginiai prizai, kurių kiekvieno vertė 1 500 Eur.

Spektaklis įvertintas ir šalies konkursuose

Šis spektaklis „Prarasta Katarinos Blum garbė“ tapo ir laureatu Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje, nurungęs kitus 15 festivalio dalyvių – profesionalių šalies teatrų spektaklių. Anot organizatorių, tokį įvertinimą spektaklis pelnė už atliepimą šiandienos aktualijoms.

Pagal Nobelio premijos laureato H. Bӧllio apysaką pastatytas spektaklis kaip žaisminga muzikinė-kriminalinė byla atskleidžia kiekvieno mūsų asmeninio saugumo pažeidžiamumą, tirpstančią ribą tarp privatumo ir viešumo, medijų poveikį, manipuliacijas ir interpretacijas.

Aktorė A. Šeštokaitė už Katarinos Blum vaidmenį Šiaulių scenoje buvo nominuota ir aukščiausiam Lietuvos teatro apdovanojimui „Auksiniam scenos kryžiui“ kategorijoje „Geriausias pagrindinis moters vaidmuo“.

Nominantė aukščiausiam apdovanojimui

Nors Aistė ir nebuvo pripažinta nugalėtoja šioje kategorijoje, jaunai moteriai – tai vienas aukščiausių profesinių pasiekimų. Ji sako, tiesiog nuoširdžiai dirbusi, nesitikėdama įvertinimo, kuris jai tapo staigmena.

„Aš visiškai nesitikėjau tokio dalyko (nominacijos „Auksiniam scenos kryžiui“, – aut. past.). Net nežinojau, kad komisija buvo atvažiavusi žiūrėti mano vaidmens. Paprastai prieš ar po spektaklio sužinome, kad jie atvažiavę, o aš net nežinojau ir galvojau, kad išvis neatvažiavo. Tai man buvo labai didelė staigmena.

Kodėl ji mane išskyrė? Tai spėju, kad dėl to, jog tame vaidmenyje labai didelis krūvis: tam personažui įvyksta netradiciškai daug sunkių įvykių ir daug reakcijos reikia perteikti tuo vaidmeniu. Galbūt tai ir lėmė, kad jis labai sodrus emocine prasme ir man pavyko jį atskleisti“, – svarsto mergina.

Pasak A. Šeštokaitės, buvo ir labai palankios sąlygos kurti šį personažą Šiauliuose. Repeticijų laikas tiek jai pačiai, tiek aktorių trupei režisieriaus A. Jankevičiaus dėka buvę labai prasmingi.

„Aš džiaugiuosi šia nominacija, nes ji kartu yra ir apie Šiaulius. Jei tu dirbi, įdedi daug pastangų ir meilės į tai, ką darai, tai ir Šiauliuose gali padaryti nuostabių dalykų. Nebūtinai reikia būti Vilniuje ar kažkur kitur. Tikiuosi, kad tokią žinią išgirs daugiau žmonių ir panorės atvažiuoti į Šiaulius“, – savo asmenine sėkme dosniai dalijasi jauna aktorė.

„Jau ant­ri me­tai Šiau­liuo­se – man la­bai di­de­lė do­va­na: teat­ras – kaip jis ma­ne pa­lai­ko, kaip ma­ne priė­mė, kaip ge­ra bend­rau­ti su vi­sais dar­buo­to­jais“, – at­vi­rau­ja ak­to­rė Ais­tė Šeš­to­kai­tė.

Aktorius – istorijų pasakotojas

Žinomas aktorius A. Jalianiauskas negali tiksliai įvardyti, kas lėmė šio spektaklio ir jo vaidmens sėkmę Šiauliuose. Jo nuomone, tai buvo visumos dermė.

„Man išsyk patiko pati pjesė, tema, man patiko mano personažas Komisaras – charakteringas toks. Režisierius A. Jankevičius – puikus, žinantis, ko nori, kartu davęs laisvę veikti pagal tai, ko mokėmės. Puikios dekoracijos, puikus kolektyvas. Tai, kad bus galima, kuriant tokį sunkų personažą, šalia ir gyvai groti, man buvo džiaugsmas“, – sako dainuojantis aktorius.

Jis tikisi, kad gebėjimai pravers scenoje, juolab dabar teatrui tampant vis gyvesniam. Pasak aktoriaus, žmonės dabar labai pasiilgę nuoširdaus tikrumo ir, jei galima padėti pasijausti jiems geriau, kalbant per muziką ir per šokį, tuo geriau.

„Aš esu dramos aktorius, nors kartais pavyksta sužaisti ir kituose žanruose. Bet man visada patinka pasakoti istorijas. Žiūrint į praeitį, turėjau labai didelių vaidmenų, po kurių sakiau sau, kad nežinau, kas toliau. Pvz., kai režisierius Jonas Vaitkus statė „Demonus“ Nacionaliniame dramos teatre, aš gavau pagrindinį vaidmenį ir per tas 5 valandas scenoje atrodė: nusikeli į tą laikmetį ir gyveni visą tą istoriją. Jau lyg norėtųsi pasakyti: „Va, tas vaidmuo“, bet tada ateina kita istorija, kurią lygiai taip pat įdomu pasakoti, ir sakai sau: „Va, tos laukiau“, o paskui gal ateis dar kita. Man patinka keistis, pasakojant istorijas per vaidmenis“, – sako aktorius, ne laukiantis didžio vaidmens, o išgyvenantis kiekvieną jų kaip patirtį.

Taip ir Komisaro Beicmanės vaidmuo, į kurį aktoriui tenka įsikūnyti scenoje. Jis sako susiliejantis su personažu, bet niekada su juo nesitapatina, nesineša jo namo.

„Niekada neturėjau tokio vaidmens su tiek daug teksto, ilgo tokio: ir pulti, ir slėptis, ir perpasakoti žiūrovui, kad nebūtų nuobodu. Ir aš pats, ir režisierius ilgai dirbome – gal tai ir buvo įvertinta, skiriant premiją. Pats personažas – tai kovotojas už teisybę ir tai pabrėžia. Jis nori, kad jo mieste, jo tautoje būtų tvarka, ir jis to siekia. O kad kažkas nukenčia, tai natūralus procesas“, – nei smerkia, nei teisina A. Jalianiauskas savo personažą.

Tam tikrą sėkmę, pelnant geriausių metų aktorių titulus Šiauliuose, lėmė ir darnus tandemas scenoje, ir bendra idėja.

„Esu labai dėkingas už Aistę. Kai mes repetuodavome, jautėsi, kad įsikimbame vienas į kitą. Net nesupranti, kad pusantros valandos repetuoji, ir neprailgsta tas laikas. Dėkingas, kad tai įvyko. Dėkingas ir miestui už apdovanojimą, kuris man buvo labai netikėtas. Atėjau į teatrą dirbti ir šventėje gavau tokį rimtą apdovanojimą. Tai mane labai suriša su Šiauliais. Ore sklando, kad mes visi norime bendrų dalykų, tai labai suvienija“, – atvirauja aktorius.

A. Ja­lia­niaus­kas ak­ty­vus ir so­cia­li­nė­je bei vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je.

Ar sieja ateitį su Šiauliais?

Aktoriai, paklausti, ar sieja savo ateitį su Šiauliais, irgi buvo atviri.

„Mane labai veikia vietos, kur aš atsiduriu. Ir Šiauliai man labai tiko. Bet esu toks žmogus, kuris nenusėdi ilgai vienoje vietoje. Nežinau, kur būsiu po dvejų ar trejų metų. Bet dabar Šiauliuose esu labai dėkinga ir žmonėms, kuriuos čia sutikau, ir miestui“, – kalba A. Šeštokaitė.

Aktorius A. Jalianiauskas po penkerių metų pertraukos profesionalioje scenoje ir po dėstytojavimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (A. Jalianiauskas dėstė 13 metų scenos judesį ir vaidybą, – aut. past.) į darbus Šiauliuose kibo visu pajėgumu. Kuria vaidmenis naujuose spektakliuose, įvedamas į jau esamus, parašė inscenizaciją ir muziką kalėdiniam spektakliui.

„Manau, kad Šiauliai man – ne stotelė. Labai viliuosi, kad ilgam čia atvažiavau. Mano amžiuje norisi įsišaknyti ir nusėsti vienoje vietoje. Su šeima įsivaizdavome, kad tai bus Kuršėnai, bet panašu, kad tai bus Šiauliai. Aš dėkingas, kad viskas taip pasisuko. Dėkingas už tą nuoširdų manęs priėmimą, jaučiu pagarbą ir tam tikrą žingeidumą, kas čia aš toks esu ir ką galiu duoti. Tikiuosi, kad mes kartu galime daug gražių dalykų Šiauliams padaryti ir padovanoti“, – sako vyras, besikraustantis į Šiaulius su žmona ir dviem sūnumis.

Aktoriui, vaidinusiam sostinės scenose ir dėsčiusiam akademijoje, Šiauliai neatrodo per maži – jie jam tobuli ir saulėti.

„Čia kaip įsigyti gerus gražius batus, kurie tau kaip tik: kainavę brangiai, dabar paskutinė pora lentynoje, o aš ateinu, apsiaunu ir man tip top. Tai man Šiauliai tiko idealiai. Mėgaujuosi šiuo miestu. Kol atsikėlėme, trejus metus su šeima važinėjome į Šiaulius – čia važiuojant, visada iš debesų šviesdavo saulė“, – lyg teigiamą ženklą įžvelgia aktorius.

A. Jalianiauskas aktyvus ir socialinėje bei visuomeninėje veikloje. Lankosi senelių namuose, vaikų dienos centruose, kuria su vaikais, šiuo metu režisuoja miuziklą Kuršėnų miesto šventei.

„Kuršėnuose gegužės 27 d. bus miesto šventė ir pakvietė mane režisuoti miuziklą. Tai viena iš tų veiklų, kai man labai gera pažinti vietos kolektyvus, žmones, kurie ten dainuoja, šoka, groja, juos suvienyti vienai veiklai“, – sako aktorius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt