PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Gegužės 23 d. 20:50

Mes - tai Jūs

Tauragė

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


85143

Tokiu šūkiu šventė, kurią pirmą kartą nuspręsta surengti 1935 metais trečią gegužės sekmadienį kaip Kariuomenės ir visuomenės suartinimo dieną ir švęsta iki 1938 metų, vėliau ją pakeičiant į ištisus metus visoje Lietuvoje vykdomą Ginklų fondo akciją - lėšų rinkimą kariuomenei paremti, šiemet atkeliavo į Tauragę.


Foto galerija:

5ce6d76c2ade6.jpg
5ce6d780f0c8e.jpg
5ce6d791465b9.jpg
5ce6d7b257855.jpg
5ce6d7b0dc8f1.jpg
5ce6d7c919c01.jpg
5ce6d7f72b768.jpg
5ce6d7dde9e74.jpg
5ce6d7f528643.jpg
5ce6d80613f27.jpg
5ce6d82174498.jpg
5ce6d822b29ae.jpg
5ce6d842ae94f.jpg
5ce6d842136d7.jpg
5ce6d8517dad8.jpg
5ce6d86f8b6b2.jpg
5ce6d86a48546.jpg
5ce6d87c5ce05.jpg
5ce6d88c3b2d3.jpg
5ce6d89bf3338.jpg
5ce6d8bc98407.jpg
5ce6d8af025c3.jpg
5ce6d8c2ddfdd.jpg

Tarpukariu šventės iškilmės vykdavo Laikinojoje sostinėje,- bažnyčiose aukojamos mišios su tai dienai pritaikytais pamokslais, akcentuojant didvyriškumą, ištikimybę ir Tėvynės meilę.

Po nepriklausomybės paskelbimo šventės atgaivinimui jėgas suvienijo Vytauto Didžiojo karo muziejus ir tuometinis KAM sporto ir kultūros poskyrio viršininkas kpt. Leiba Ritvas. Idėja buvo visapusiškai palaikyta ir 1993 metais vyko pirmoji Kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventė, vėliau, šventę priartinant prie tarpukario tradicijų, ji įgavo šiandieninį Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos pavadinimą ir paliko didžiųjų miestų erdves,- dabar kas metai atkeliauja į vis kitus miestus, supažindinant su kariuomenės istorija ir veikla, ginkluotės ir sudėties kitimu.

Šventėje dalyvauja visų Lietuvos kariuomenės rūšių kariai, o Lietuvai įstojus į gynybos aljansą prisijungė sąjungininkai – Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų padalinių atstovai.

Šventė prasidėjo mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje, prie kurios rajono meras Dovydas Kaminskas pasitiko garbius svečius: Krašto apsaugos ministrą Raimondą Karoblį ir Kariuomenės vadą gen. ltn Joną Vytautą Žuką

Po mišių Garbės sargybos kuopa, svečiai ir miestiečiai šalimais esančiame Bažnyčios skverelyje, prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, tylos minute pagerbė didvyrių, padėjusių galvas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimą. Nuaidėjo salvės Algimanto, Dainavos, Didžiosios kovos, Kęstučio, Prisikėlimo, Tauro, Vyčio, Vytauto, Žemaičių Lietuvos Laisvės Sąjūdžio apygardoms ir jose kovojusiems partizanams.

Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėles prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams ir prie vardinės už laisvę kovojusių Tauragės partizanų lentos. Lai gėlės simbolizuoja visų laisvės kovotojų, kurių kapais tapo Lietuvos miškai, laukai, palaukės ir nežinomos vietos atminimą.

Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys Algimantas Stankūnas - Antanėlis, pasidalino kovų ir tremties prisiminimais, pasveikinęs su švente, palinkėjo būti gerais Lietuvos kareiviais.

Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Angelė Jakavonytė Krašto apsaugos ministrui ir Kariuomenės vadui įteikė Alfonso Ramanausko – Vanago bendražygio, savo tėvo Jakavonio Juozo – Tigro parašytą prisiminimų knygą „Šalia mirties“

Pagrindinis renginys, karinės technikos demonstravimas, vyko Jono Viktoro Kalvano parke, kur savo ginkluotę, karinę techniką ir įrangą visuomenei pristatė visų rūšių Lietuvos kariuomenės pajėgos, NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai, su valstybės saugumu susijusios nevyriausybinės organizacijos. Virš miesto praskrido keturi Vengrijos Respublikos ir Ispanijos karalystės karinių oro pajėgų naikintuvai JAS-39 „Gripen“ ir F- 18, vykdantys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Šiaulių aviacijos bazės. Sausumos pajėgos demonstravo „PzH2000“, šarvuotus visureigius HMMWV, šarvuočius M113, šarvuotus visureigius „Hammer“, pėstininkų kovos mašiną „Boxer“, kovinį tanką „Leopard“, 155 mm artilerijos haubicą. Miestiečiai galėjo apžiūrėti Karinių oro pajėgų sraigtasparnį AS - 365, susipažinti su raketiniu oro gynybos kompleksu RBS 70 bei priešlėktuvine raketine sistema „Grom“. Minų paieškos ir naikinimo techniką atsivežė Karinės jūrų pajėgos. Įrangą ir ginkluotę demonstravo Specialių operacijų pajėgos, Lietuvos Respublikos muitinė ir pasieniečiai.

Keliant Lietuvos valstybinę, Istorinę, Europos Sąjungos ir NATO vėliavas sugiedamas Lietuvos valstybės himnas, prie paminklo Vincui Kudirkai Garbės Sargybos kuopos kariai padėjo gėles.

Šventės metu grojo Karinių oro pajėgų orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio kpt. Ričardo Kukulskio, giedojo Karo akademijos choras „Kariūnas“.

Krašto apsaugos ministras, sveikindamas šventės dalyvius pabrėžė: „Gyvename vienu judriausių laikotarpių saugumo prasme. Beveik prieš 30 metų atkūrėme nepriklausomybę, reikia ją saugoti. Kariuomenei yra svarbu žmogus, tai yra saugumo garantas. Nežiūrint jautrios saugumo situacijos esame stiprūs, nes turime stiprius sąjungininkus. Lietuva niekada neturėjo tiek sąjungininkų ir tiek tarptautinių garantijų, kaip dabar. Kariuomenei reikia visuomenės paramos, kas yra viena kertinių saugumo pamatų užtikrinant šalies saugumą ir išsaugant šalies nepriklausomybę.“

Šventės dalyvius sveikino Kariuomenės vadas generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas ir Tauragės savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

Aplodismentų susilaukė naują defile programą atlikę kuopos vado kpt. Audriaus Ašmonto vadovaujami Garbės sargybos kuopos kariai.

Šventės kulminacija tapo kovinės operacijos imitacija.