PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2019 m. Sausio 25 d. 10:15

Mes nepamiršome

Kaunas

Kaišiadorių krašto savanoriai su šventės organizatoriais.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


68933

DOVANA LAISVĖS ANGELAMS SARGAMS
Kai Nijolė Kriugždaitė, projekto „Visada su Lietuva“ sumanytoja ir organizatorė, šiemet pradėjo ruoštis Lietuvos laisvės gynėjų ir savanorių pagerbimo vakarui Kaišiadorių kultūros centre, pirmiausia ieškojo vaikų. Tų, kurie galėtų tapti laisvoje Lietuvoje augančios kartos simboliu – gimusių sausio 13-ąją.

5.png

Taip 2008-aisiais į pasaulį atėję Vytautas Gutavičius ir Emilis Brazinskas, 2009-aisiais – Klaidas Juršys, 2010-aisiais – Aurimas Šimas visų vaikų, gimusių po istorinių tos atmintinos Sausio 13-osios įvykių, vardu įsitraukė į darbus – pagal N. Kriugždaitės parengtą formą pradėjo ruošti medalius tiems, kuriems esame dėkingi už tai, kad godi okupanto ranka tada, 1991-aisiais, neuždusino jaunos atgimusios mūsų laisvės.

Ir tas momentas, kai kartu su rajono savivaldybės mero padėkomis berniukai įteikė savo medalius narsiems Kaišiadorių krašto vyrams, buvo bene pats gražiausias vakare, kuriame skambėjo tikri, išgyventi žodžiai, skimbčiojo savanorių medaliai ant dar jaunų karžygių krūtinių, kai vėl tarsi buvome apgaubti prieš kelis dešimtmečius išgyvento vienybės jausmo. Vėliau, po iškilmių, vienas iš savanorių prasitars, kad vaikų medalyje išvedžioti žodžiai „Tu mūsų laisvės angelas sargas“ – patys šilčiausi ir patys brangiausi iš visų, girdėtų ir išsakytų.
TRYS SAVANORIŲ KARTOS
Tą vakarą Kaišiadorių kultūros centre minėjome visas tris Lietuvos savanorių kartas. Ir tuos, kurie palikę namus, išėjo ginti naujai susikūrusios savo valstybės 1918-aisiais, ir 1941ais užgimusio partizaninio judėjimo didvyrius, ir dar netolimų 1991-ųjų žmones, stojusius prieš didžiulę imperiją vardan to paties tikslo – laisvos Lietuvos. Kaip svarbu suvokti, jausti, nepamiršti, kad laisvė nėra duotybė – jos reikia siekti, dėl jos reikia kovoti ir ją reikia saugoti!

Pirmosios ir antrosios kartos savanorių archyvines nuotraukas, trumpą pasakojimą apie jų žygius palydėjo Kaišiadorių kultūros centro vokalinio ansamblio „Geri vakarai“ dainos. Kaip sakė „Gerų vakarų“ vadovas Antanas Noreika, specialiai pagerbimo vakarui ansambliečiai mokėsi autentiškų dainų, kurios gimė tada, kai Lietuvos savanoriams reikėjo ginti savo tėvynę ir nuo carinės rusijos, ir nuo kaizerinės Vokietijos okupanto, ir nuo lenkų. Dainuoja visa salė. ypač „Alytę“...

Su istorine diena sveikina kapitonas Eugenijus Mickevičius. iš salės galo į kalbantį sūnų žiūri motinos akys. Šiandien tik įsivaizduoti galima, kiek nerimo jai teko išgyventi tais atmintinais 1991-aisiais, kai sūnus išėjo ginti Lietuvos. Tikriausiai jai, kaip ir visoms kitoms mamoms, vaikai visko nepasakojo, saugojo, tačiau juk motinos širdis nujaučia. Pagalvoji, kad Lietuvos gynėjų motinos taip pat nusipelno paties aukščiausio apdovanojimo.

Nors – pats didžiausias ir brangiausias apdovanojimas – jų vaikai, kuriais šiandien didžiuojasi visa Lietuva.

– Jautėmės kaip partizanai, nors supratome, kad mums toli iki jų patirtų kančių, - lakoniškai patirtus išgyvenimus išsakė majoras ramūnas Grėsius, pasidžiaugęs gražiu istorinės datos paminėjimu sostinėje – Seime, bėgime Vilniaus gatvėmis. Svarbiausia – buvo daug jaunimo. – Veskim vaikus prie istorinių barikadų, pasakokim, kalbėkim – jie prisimins, - sako majoras, tardamas padėkos žodžius salėje esančiam savo tėčiui, kurio pasakojimai ir žodžiai daug lėmė sūnaus apsisprendime tapti tėvynės gynėju.

Pasak R. Grėsiaus, trečiosios kartos savanoriai laisvos Lietuvos sargyboje budi beveik tris dešimtis metų. Tai ilga laiko atkarpa tokiai nedidelei valstybei. „O jūs, ar esate pasirengę ginti ir saugoti tėvynę? Jūs, vaikai, laikykit, o mes padėsim, parako dar turim!- į sausio 13-ąją gimusius berniukus kreipiasi majoras.
MŪSŲ PERGALĖS DIENA
Atsargos seržantas majoras Algimantas Armonas perduoda generolo A. Pociaus sveikinimus.

– Šiandien – mūsų Pergalės diena, - sako A. Armonas. – Pirmoji išbandymų diena buvo sausio 8-oji. Atsilaikėme. Būtent už ją sausio 12-13 dienomis įsiutę kaip vilkai keršijo okupantai, pasiryžę nušluoti mus nuo žemės paviršiaus. Bet mes neišnykome, atsilaikėme ir dar kartą. Buvo žiauru, tačiau žmonės nesitraukė, stovėjo prieš tankus ir dainavo.

Aš džiaugiuosi savo likimu, kad man teko kovoti kartu su tokiais vyrais kaip Romualdas Druskis, Vytautas Jankauskas, Marijonas Vaicekauskas, kitais. Ir ta kova sausio įvykiais nepasibaigė. Pavojinga situacija susiklostė, kai rusijoje įvyko pučas. Tik nedaugelis žino, jog pučo dienomis Gaižiūnų tankodrome mums, laisvės gynėjams, jau buvo iškastos duobės, tereikėjo, kad sovietų imperijos šalininkai rusijoje laimėtų, - kalbėjo A. Armonas, visiems palinkėjęs gyventi ir džiaugtis laisve.

– Nebijokite tų, kurie sunaikina jūsų kūną, bijokite tų, kurie sunaikina jūsų sielą, - šventojo rašto žodžius citavo kapitonas Vytenis Babeckas – Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 208 lengvosios pėstininkų kuopos vadas. V. Babeckas priminė, jog kario priesaika, kurią duoda tėvynės gynėjai – pati sudėtingiausia ir daugiausiai reikalaujanti – joje, kaip jokioje kitoje, prisiekiama gyvybe. Tai įpareigoja.
MŪSŲ KRAŠTO KARŽYGIAI
– Kiekvienas iš mūsų turime ką prisiminti. Tą atmintiną Sausio 13-ąją buvau kokių 10-ies metų vaikas, bet labai norėjau į Vilnių. Mama, auginusi mus, tris vaikus, sakė su mumis visais negalinti važiuoti, - prisiminė rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, savo kalbą pradėjęs padėka Nijolei Kriugždaitei už veiklą, skatinančią neužmiršti. Pasak V. Tomkaus, Sausio 13osios įvykiai jį įkvėpė atlikti karinę tarnybą, tapti visuomenišku žmogumi.

Meras pasidžiaugė, jog mūsų mieste veikia šauni savanorių kuopa, vadovaujama Afganistane, specialiosiose pajėgose užgrūdinto vado V. Babecko. Kaip sakė meras, kuopos buvimas svarbus ne tik tam, kad atgrasintų priešą – svarbu, kad žmonės patikėtų, jog bus ginami ir nebijotų pasipriešinti, nes istorija liudija, jog tais atvejais, kai nesipriešindavome, Lietuva prarasdavo savo teritoriją. – Man didelė garbė įteikti šiems vyrams padėkas. Dabar, prieš ką nors darydamas, ne vienas klausia – o kas man iš to?

Tada, kai jie ėjo ginti tėvynės, nieko pažadėta nebuvo – tik laisvė, - kalbėjo meras. V. Tomkus skelbia pavardes, įrašytas padėkose „už ryžtą ir drąsą būti su Lietuva, saugoti ir gimti jos laisvę, tautą ir žmones“: kapitonas Vytenis Babeckas, kapitonas Eugenijus Mickevičius, seržantas Aidas Liubševičius, atsargos vyr. leitenantas Algimantas Vaikšnys, atsargos seržantas majoras Algimantas Armonas, atsargos leitenantas Arvydas Gimžauskas, atsargos kapitonas Artūras Gimžauskas, viršila Dainius Zinevičius, seržantas Jonas Pabiržis, Marijonas Vaicekauskas, atsargos seržantas Romualdas Druskis, atsargos seržantas Raimondas Černiauskas, majoras Ramūnas Grėsius, Rolandas Kačerginas, atsargos viršila Vidmantas Černiauskas, Vytas Butkevičius, Vytautas Augė, atsargos seržantas Vytautas Jankauskas, eilinis Egidijus Šastauskas, eilinis Gintaras Glodenis, vyr. eilinis Svajūnas Muškieta, seržantas Žydrūnas Laurušonis, eilinis Martynas Petkevičius...

Gera matyti, kad dauguma jų, šių narsių mūsų krašto vyrų, surado galimybę atvykti į atminimo vakarą ir pabūti su mumis – tais, kurie jiems jaučia didžiulį dėkingumą.
Jaukų vakarą Kaišiadorių kultūros centre užbaigė Gretos Jašauskaitės atlikta daina. Po jo – šventos Mišios Kaišiadorių katedroje, keturios karių savanorių salvės ir tradicinis vakaras prie laužo savivaldybės aikštėje su sveikinimo žodžiais, svečiais iš Seimo, „Verpetos“ dainomis, jaunais „Žilvitos“ dalyvių veidais ir kasmet, nesvarbu, koks bebūtų oras, dainoms savo instrumentu pritariančiu Česlovu Kriščiūnu... Kaišiadoriečiai nepamiršo. Kaip ir visa Lietuva.
Romualda Suslavičienė

Autorės nuotr.

6.png

7.png

8.png

9.png

11.png

12.png

13.png

14.png