Mėnesių vardai, arba kodėl sausis yra sausis?

Vilnius

ELTOS nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

95154

Ar kada susimąstėte, kaip savo pavadinimus gavo sausis, vasaris ir visi kiti metų mėnesiai? Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba atskleidžia, kaip jie gavo lietuviškus pavadinimus bei ką jie reiškia.

Sausis
Lotyniškai Januarius=Janus+arius, t.y. Januso mėnuo. Romėnai šį mėnesį laikė dviveidžio dievo Januso mėnesiu; anot romėnų, jaunuoju veidu jis žiūri į ateitį, senuoju - į praeitį. Sausį vadindavo ir Durų Dievo (God of Door) mėnesiu, nes šis mėnuo atidaro duris naujam džiaugsmui, naujų darbų pradžiai - Naujiesiems metams. Lietuvoje sausio mėnesį dar viešpatauja gili žiema. Upės, upeliai ir ežerai snaudžia po ledu. Jeigu sninga, tai sniegas smulkus, “sausas”, vėjo pustomas. Todėl ir mėnuo pavadintas Sausio vardu.

Vasaris
Vasaris, pasak V. Mykolaičio Putino, „apgavikas, vasaros vardu žieduotu prisidengęs“ užbaigia kalendorinius žiemos mėnesius. Žmonės pradeda vis daugiau galvoti apie vasarą, planuoti būsimus darbus, nes saulutė, kopdama aukštyn ir ilgindama dieną, primena, kad artėja šiltasis metų laikas. Senovės romėnai šį mėnesį vadino Aukojimo ir Apsivalymo mėnesiu.

Kovas
Senovėje net metai buvo pradedami skaičiuoti nuo pavasario. Kovo pirmąją Naujuosius metus iki 153 m. pr. Kr. sutikdavo senovės romėnai. Tai ir dabar atsispindi daugelio tautų mėnesių pavadinimuose, perimtuose iš romėnų. Iš senovės Romos atkeliavo mėnesio pavadinimas siejamas su karo dievo Marso vardu. Airiai kovą vadina Vėjų, škotai - Varnų, valai - Atgimimo mėnesiu. Lietuvoje šis mėnuo taip pat vadintas ir Karveliniu, Balandiniu, bet labiausiai prigijo ne paties gražiausio paukščio, Kovo, vardas. Tai šie paukščiai savo įkyriu kranksėjimu primena, kad atėjo pavasaris.

Balandis
Daugelyje pasaulio šalių šį mėnesį vadina nuo Senovės Romoje suteikto vardo "Aprilis" - atsiskleidžiantis, atsiveriantis. Tai susiję su medžių ūglių išsiskleidimu. Tai Veneros - meilės deivės - globojamas mėnuo. Valams balandis - Daigų, airiams - Kiškių, Sėjos, škotams - Pumpurų mėnuo. Lietuviškasis Balandžio mėnesio pavadinimas yra senas. Jį galima rasti Mažvydo raštuose, senas jo pakaitalas - Karvelis (nuo paukščių burkavimo, būdingo šiam mėnesiui). Balandis turėjo labai daug pavadinimų: Sultekis, Žiedų mėnuo, Mildvinis, Beržinis ir kt. Kiek galima spręsti, įvairiais laikotarpiais ir skirtingose vietovėse jis turėjo skirtingus pavadinimus.

Gegužė
Plačiai paplitęs Maia (May) mėnesio pavadinimas kilo iš romėnų deivės Majos vardo (lotynų Maja < Majesta - šventoji, didingoji, puikioji). Didžiajai Majai, piemenų dievo Fano dukrai, Vulkano žmonai ir Merkurijaus motinai, rūpėjo pavasariniai syvai, todėl ją tapatina su Flora (augmenijos deive). Graikai Mają laikė motule maitintoja. Škotams gegužė - Linksmybių, valams - Varlių mėnuo. Miškuose užkukuoja gegutė (gegužė) - jos vardu ir pavadintas mėnuo, nors senovėje lietuviai šį mėnesį vadino Sėtiniu, Žiedžiumi, Žiedų, Gegužiniu ir kitais vardais.

Birželis
Birželis - Dievų Karalienės Junonos (Juno) vardu pavadintas mėnuo. Junona - santuokos bei moterystės globėja,todėl birželis - puikiausias metas tuoktis. Keltams birželis - Arklių, valams - Saulės, airiams - Medaus, škotams - Žemuogių mėnuo. Dabartinis birželio pavadinimas nėra senas, nes anksčiau šiuo vardu vadindavo gegužę, o kartais net balandį. Birželį vadindavo berželiu (nes beržas laikomas šventu medžiu, jo galia persiduoda žmonėms, gyvuliams; beržas vasarą, kaip eglė per Kalėdas). Dar kitaip mėnesį vadindavo Biržiu, Biržuliu. Kaip ir kiti mėnesiai, jis turėjo daug pavadinimų pakaitalų. Sėjos mėnesiu jis buvo vadinamas net iki XIX a., Sėmenies mėnuo randamas 1591 m. Bretkūno postilėje. Dar vadino Kirmėlių mėnesiu, nes suaktyvėdavo kirmėlių veikla. Sutinkami Visjavio, Mėšlinio, Pūdymo pavadinimai.

Liepa
Liepos mėnesį J. Cezaris (46 m.pr.m.e.) įvedė naują kalendorių, vėliau gavusį Julijaus vardą. Romos senatas, atsižvelgdamas į Julijaus Cezario nuopelnus, Kvintilio mėnesiui davė „Julijaus” vardą. Tad daugelio dabartinių Europos tautų vartojamas liepos mėnesio pavadinimas turi Julijaus Cezario vardą. Valams šis mėnuo Šieno, airiams - Uodų, Pievų, škotams - Griaustinio. Lietuviškas Liepos mėnesio pavadinimas irgi yra senas - jį jau randame K. Sirvydo žodyne. Liepa turėjo labai mažai pakaitalų. Lietuviai šį mėnesį yra vadinę Šienpjūčiu arba Šienpjūviu. Dažniausiai vadindavo liepa, liepiniu arba liepžiedžiu. Dar pasitaikydavo Plaukjavio ir Plūkio pavadinimai.

Rugpjūtis
Daugelis Europos tautų vartoja lotyniškos kilmės mėnesių pavadinimus, atėjusius iš senovės Romos. Jeigu liepos mėnuo pavadintas Julijaus Cezario vardu, tai nuo jo nepanoro atsilikti ir įsūnis Augustas, kuris pataisė J.Cezario kalendorių, todėl senatas atsidėkodamas pavadino Sekstilio mėnesį (toks buvo ankstesnis pavadinimas) Augusto vardu. Julijaus kalendoriuje liepa turėjo 31 dieną, o rugpjūtis - tik 30. Kad nenuskriaustų Augusto, senatas ir rugpjūčiui pridėjo vieną dieną. Taip buvo pailginta kalendorinė vasara. Bet, pasirodo, tai nebuvo joks nusižengimas, nes Šiaurės pusrutulyje astronominė vasara yra ilgesnė už astronominę žiemą. Tai nustatė J.Kepleris (1609 m.). Šis mėnuo neatsitiktinai gavo rugpjūčio vardą. Nuo seno rugiai auginami mūsų krašte. Net pats žodis „rugys“ yra senas, baltiškas. Rugių grūdų randama archeologinėse iškasenose. Rugiai Lietuvoje vyravo tarp javų. Kiti buvę rugpjūčio mėnesio pavadinimai yra susiję su derliaus dorojimu, pjūtimi. K.Sirvydo žodyne jis vadinamas „Pjūmonies mėnesiu“, T.Lapnerio veikale - „pjūtimi“, A.Pretarijaus „Prūsijos įdomybėse“ randame „Visjavio“ ir „Žilio mėnesio“ vardus. G.Nalseno, P.Ruigio ir K.Milkaus žodynuose rugpjūtis vadinamas „degėsio“ vardu. Ką gi bendro rugpjūtis turi su degėsiais? Senovės prūsų kalbos žodis „Dagis“ reiškė vasarą. Lietuvių kalboje vartojamas žodis „daga“, kuris reiškia ne tik saulės kaitrą, bet ir derlių, pjūtį, brandą. Tad ir „degėsis“ yra pjūties mėnesio pavadinimas. Rugpjūtis daugelyje Europos tautų - „Derliaus metas“: valams - Vyšnių, olandams - Ginčų, airiams - Gandrų. Romėnai šį mėnesį vadino Sekstiliu (šeštuoju).

Rugsėjis
Gerokai nepasisekė rugsėjo mėn. Senovės Romoje. Po to, kai liepą ir rugpjūtį ”pasisavino” Julijus ir Augustas, kiti imperatoriai, ilgai neieškantys pretekstų, “pasisavino” rugsėjį ir pavadino jį Tiberijaus, Antonino Pijaus ir Aurelijaus Komodo vardais. Imperatoriai mėnesiui irgi pridėjo vieną dieną, kad nesijaustų nuskriausti arba esą mažiau svarbūs. Taigi, trys paeiliui einantys mėnesiai - liepa, rugpjūtis ir rugsėjis - turėjo po 31 dieną. Vėliau, norint ištaisyti tokią padėtį, viena rugsėjo diena buvo atiduota spaliui. Airiai šį mėnesį vadino Dainų, valai - Duonos, lietuviai - Rugiumi, Paukštlėkiu, Vėsuliniu. Mėnesio pavadinimas susijęs su darbais, būdingais šiam mėnesiui. Reikia paruošti dirvą lietuvių pagrindiniams javams - rugiams, reikia juos pasėti, kad suspėtų grūdas sudygti ir suželti, sustiprėti ir pasiruošti žiemos miegui. Senovėje rugsėjis turėjo daug gražių pavadinimų. Jis šauktas Viržių, Rujos, Rudupio, Vėsulinio vardais. Aukštaičiams - Šilinis, o kuršiams - Paukštlėkis.

Spalis
Lietuviškas mėnesio pavadinimas susijęs su ūkininkams labai svarbiu kultūriniu augalu - linu. Jų pluošto paruošimo darbai buvo atliekami rudenį. Nutrupėjusios linų stiebelių dalys vadinamos spaliais, jų vardu ir pavadintas mėnuo. Lietuviai šį rudens mėnesį vadino Vėliniu, Visagairiu, Visagavis, Septintiniu, Spaliniu. Airiai šį mėnesį vadino Skerstuvių, valai - Derliaus, škotai - Slogų.

Lapkritis
Lapkričio mėnuo prasideda Vėlinėmis ir Mirusiųjų pagerbimo diena, todėl šio mėnesio pavadinimas yra susijęs su mirusiaisiais ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių: lapkritis airiams - Mirusiųjų mėnuo, valams - Vėlių, škotams - Protėvių, irokėzams - Medžionės, lietuviams - Spalinis, Gruodinis, Lapkrėstis, Vėlinis, Vėlius. Be šių liaudiškų pavadinimų yra vartojamas iš lotynų kalbos kilęs pavadinimas Novemberis (devintas).

Gruodis
Sustingusi grumstuota žemė vadinama gruodu. Iš čia ir kilo gruodžio mėnesio pavadinimas. Nors šį mėnesį vadindavo įvairiai: Sausiniu, Vilku, Vilkolakiu. Škotams gruodis - Ilgų Naktų mėnuo, airiams - Vilkų, valams - Didysis, frankams - Hailagmonat, lotynams - Decemberis (dešimtasis).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt