Melioracijos sistemų priežiūros iššūkiai ir svarba Vilniaus rajone: kaip netinkami veiksmai gali sukelti rimtų pasekmių

Vilnius

Vilniaus rajono savivaldybės nuotr.

EtapliusŠaltinis: Vilniaus rajono savivaldybė

Vilniaus rajono savivaldybė primena, kad melioracijos sistemų priežiūra ir tinkamas jų veikimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą vandens valdymą bei užkirsti kelią potvyniams. Netinkama jų priežiūra ir neatsargūs gyventojų bei žemės savininkų veiksmai gali sukelti rimtų pasekmių sutrikdant visos sistemos veikimą.

Vilniaus rajone yra 37,4 tūkst. ha melioruotos žemės, 1 631 km drenažo rinktuvų ir beveik 1 100 km melioracijos griovių. Savivaldybės administracija nustatė net 8 tūkst. galimų įvairiausių pažeidimų, susijusių su melioracijos sistema: dirbtinių nepratekamų vandens telkinių (kūdrų) kasimas ant drenažo tinklų, medžių sodinimas, netinkamas griovių naudojimas, apsauginių zonų pažeidimas, gyvulių ganymas ir girdimas tiesiogiai prie griovių, įvairių statinių statyba, inžinerinių tinklų tiesimas ir kt.

Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Vansavičiaus, neatsargūs gyventojų veiksmai gali padaryti labai didelę žalą aplinkai ir ūkininkams.

„Pažeisti melioracijos statiniai, tokie kaip drenažo sistemos, grioviai, melioracijos grioviuose ar sureguliuotose upeliuose esančios užtvaros ar vandens reguliavimo įrenginiai, gali sukelti didelę žalą. Nevaldomas vandens perteklius gali tvenkti gretimus sklypus, pakenkti derliui ar sugadinti jų turtą. Todėl būtina laikytis nustatytų taisyklių ir tinkamai prižiūrėti šią infrastruktūrą, kad būtų išvengta ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – sako V. Vansavičius.

Vilniaus rajono savivaldybės nuotr.

Savivaldybės specialistų surinkti duomenys rodo, kad Vilniaus rajone yra 18 667 blogos būklės plotų (3 300 ha), 3 638 vnt. (1 202 ha) pažeistų valstybinės reikšmės drenažo rinktuvų su dirbtiniais nepratekamais vandens telkiniais, 6 166 vnt. (1 391 ha) pažeistų griovių su dirbtiniais nepratekamais vandens telkiniais, o 1 155 vnt. drenažo rinktuvų ir griovių yra pažeisti dėl užstatytų teritorijų. Pagal šių metų sausio 1 d. Registro centro duomenis, blogos būklės žemės sklypai apima 17 298 sklypus. Šiuo metu 630 dirbtinų nepratekamų vandens telkinių įrengta ant drenažo rinktuvų, kurie apima 677 sklypus.

Savivaldybės yra atsakingos už valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių naudojimą ir priežiūrą. Žemės savininkui priklausančių melioracijos statinių naudojimą ir priežiūrą organizuoja sklypo savininkas.

Prieš daugelį metų įrengtos drenažo sistemos, sureguliuoti upeliai, magistraliniai grioviai, pralaidos, žiotys ir kiti melioracijos statiniai sensta (nusidėvi). Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti šių sistemų tinkamą veikimą, papildomai investuoja dvigubai daugiau lėšų nei skiriama iš valstybės biudžeto. Tačiau ir šių lėšų nepakanka.

Kaip teigia Žemės ūkio skyriaus vedėjas Ruslan Narunec, visi darbai (dirbtinių nepratekamų vandens telkinių (kūdrų) kasimas, statinių statymas, želdinių sodinimas ir kt.), kurie atliekami melioruotoje žemėje, privalo būti derinami su savivaldybės melioracijos specialistais.

„Vienas dalykas yra melioracijos griovių priežiūra, kitas – tyčinis gadinimas arba neatsargūs veiksmai. Savivaldybės melioracijos specialistai kasmet vykdo melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės vertinimą. Nustatomi ir įvairūs pažeidimai. Primename, kad gyventojai, norintys įrengti dirbtinius vandens telkinius ar pastatyti statinį ant melioruotos žemės, turi būtinai susipažinti su teisės aktais ir suderinti projektus su savivaldybės administracija. Neapdairumas ar nežinojimas gali sukelti labai daug neigiamų pasekmių – sistemos ir turto sugadinimas, baudos ir žalos gamtai atlyginimas. Todėl raginu gyventojus elgtis atsakingai“, – sako R. Narunec.

Vilniaus rajono savivaldybės nuotr.

Norint užtikrinti ilgalaikį melioracijos sistemų veikimą, labai svarbu laikytis nustatytų taisyklių. Primenama, kad draudžiama:

gadinti paviršinio vandens nuleistuvus ir drenažo kontrolinius šulinius, užverčiant juos akmenimis, šakomis, žemėmis ir kitais daiktais;

sandėliuoti griovio ar sureguliuoto upelio apsauginėje zonoje iš griovio ar sureguliuoto upelio pašalintas sankaupas, medieną ir kitus daiktus;

važiuoti transporto priemonėmis per griovius ne tam skirtose vietose;

girdyti gyvulius sureguliuotose upeliuose ar grioviuose, kurie nėra tam pritaikyti;

versti į sureguliuotus upelius ar griovius įvairius daiktus, tokius kaip akmenis, medžių šakas, polietileno maišus ir padangas;

melioruotoje žemėje kasinėti dirbtinius nepratekamus vandens telkinius (kūdras), karjerus, statyti statinius ar tiesti inžinerinius tinklus, nesuderinus su savivaldybės specialistais.

Pažeidimai, susiję su melioracijos statinių gadinimu, gali užtraukti baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 348 straipsnį. Pagal šį straipsnį melioracijos sistemų ir statinių naikinimas arba gadinimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 140 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 140 iki 300 eurų.

Atkreipiamas dėmesys, kad už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų apribojimų pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 256 straipsnį ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 400 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 250 iki 650 eurų, o už šio pažeidimo padarymą pakartotinai užtraukia baudą asmenims nuo 420 iki 650 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 670 iki 1 000 eurų.

Be to, pažeidimo atveju gali būti apskaičiuota atstatymo vertė, o pažeidimai bus tikrinami ir registruojami.

Prireikus galite pasikonsultuoti su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos melioracijos specialistu Pauliumi Kranausku tel. +370 5 275 6912, el. p. Paulius.Kranauskas@vrsa.lt arba gyvoje konsultacijoje pagal išankstinę registraciją tel. +370 5 240 0820.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt