Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gintaras KandrotasŠaltinis: Etaplius.lt
Dėl pernai vasarą besitęsiančių lietų bitininkai skaičiavo priėmę tik pusę užpernai bičių sunešto medaus kiekio. Tikėtasi, kad šių metų vasara leis atsigriebti, tačiau nutiko priešingai. Skaičiuojama, kad šiemet bitės suneš tik trečdalį ir taip prasto pernykščio derliaus kiekio. Dėl to bitininkai buvo priversti pakelti ir medaus kainas.
Pirkėjams užteks
Ilgametę bitininko patirtį turintis Kumelionių kaimo gyventojas Juozas Zavistauskas sako, kad bitės medaus į avilius šiemet mažai prinešė dėl vėsių orų.
– Kad medaus būtų daug, reikia šilumos ir sausų orų. Šiemet viskas buvo priešingai. Pavasaris šaltas, vasara vėsi – naktimis temperatūra tesiekdavo 8-10, o dieną 20 ar net mažiau laipsnių šilumos. Negana to, birželio pabaigoje – liepos pradžioje, per patį augalų žydėjimą, užsitęsė lietūs. Jie išplovė nektarą iš žydinčių augalų, o peržydėję augalai bitėms tampa beverčiai, – kalbėjo bitininkas.
Didžiausias medunešis šiemet jau baigtas – iki rugsėjo 10 dienos bitininkas planuoja išimti paskutinį šių metų derliaus medų. Kadangi jo buvo nedaug, šiek tiek pakilo ir jo kaina. 700 ml medaus stiklainis šiemet kainuoja 4,50 Eur ir tai yra 50 ct daugiau nei pernai. Nors medaus derlius šiemet prastas, J. Zavistauskas sako, kad pirkėjams jo tikrai pakaks.
– Medaus trūkumą pajaus bitininkai, jie tiesiog mažiau uždirbs, tačiau pirkėjams medaus pakaks. Pernai, kai medaus atrodė pririnkome nedaug, jo bitininkų sandėliuose vistiek liko. Šiemet toks scenarijus vargu ar pasikartos. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera – artėjant pavasariui sandėliuose esantį medų imu dovanoti, dalinti – seno medaus prasidėjus šviežiam nepardavinėju. Šiemet jo nereikės nei dalinti, nei dovanoti – viską ir taip turbūt išpirks, – svarstė bitininkas J. Zavistauskas.
Galbūt pradėsime labiau vertinti
1976 savarankiškai su bitėmis pradėjęs dirbti Juozas Zavistauskas sako, kad bitininkai kaip ir ūkininkai visiškai priklausomi nuo gamtos. Taigi, normalu, kad vienais metais medaus būna daugiau, kitais – mažiau.
– Per visą savo bitininko karjerą mačiau įvairių metų. Vieni paskutinių geriausių bitininkams buvo 2015 metai. Medaus buvo tikrai labai daug todėl pernai ir šiemet sunešto medaus kiekiai atrodo tokie prasti. Tačiau medus nėra pirmo būtinumo prekė, išgyvensime ir su mažesniu jo kiekiu. Galbūt šitaip medų imsime labiau vertinti, nes dabar, kai jo bet kada ir bet kur galime nusipirkti, nesusimąstome ką turime. Mano surinką medų žmonės perka ir vežasi ar siunčia artimiesiems, giminėms bei draugams į Norvegiją, Angliją, Airiją ir netgi JAV. Sako, užsienyje parduodamas medus ne toks skanus ir ne toks tikras, todėl ir perka čia, Lietuvoje, – džiaugėsi bitininkas.
Labiausiai vertinamas medus – liepų
J. Zavistausko bitės medų renka miške. Bitininkas džiaugiasi, kad miško medų pirkėjai vertina ir kartą jo įsigiję dažnai sugrįžta. Mat miško medus apibūdinamas kaip natūraliausias ir nuo kitų skiriasi išraiškinga spalva bei sodriu skoniu.
– Miško medus ypatingas tuo, kad jis yra labai natūralus, nes miške augantys augalai nėra apdoroti jokia chemija. Tačiau prastesnio ar geresnio medaus nėra. Jei jis tvarkingai ir švariai išimtas, jame nėra drėgmės, tai vienodai geras yra ir rapsų ir liepų, ir grikių, ir viržių, ir saulėgrąžų medus. Vis gi lietuviai dažniausiai pageidauja ir labiausiai vertina liepų medų mat jis yra šviesios spalvos ir malonaus liepų žiedų kvapo. Tačiau reikia pabrėžti, kad visiškai gryną vienos rūšies augalo medų išimti sunku. Juk vienu metu žydi ir kiti augalai todėl net ir labiausiai vertinamas liepų medus dažniausiai būna ne vien liepų, - paaiškino J. Zavistauskas.
Susižavėjo ir žmona
J. Zavistauskas bitininkystės liga susirgo užsikrėtęs nuo senelio, o jis pats bites pamilti privertė savo žmoną. Viskas išaugo iki to, kad Juozo žmona Zina turi net nuosavą bityną.
– Mano bitės darbuojasi miškuose, o žmonos – prie namų. Sodyboje yra keli aviliai ir jie oficialiai priklauso žmonai. Žinoma, tiek su savo, tiek su jos bitėmis dažniausiai dirbu aš, tačiau imdami medų dirbame vienas kitam padėdami. Neseniai pasinaudodami ES lėšomis įsigijome modernią medaus sukimo įrangą. Darbas šiek tiek palengvėjo, mat anksčiau turėta įranga jau buvo morališkai pasenusi, – paaiškino J. Zavistauskas.
Abiejuose bitynuose prisuktą medų Zavistauskai pardavinėja Marijampolės ūkininkų turgelyje šalia PC „Norfa“. Medų sutuoktiniai pardavinėja ir įvairių švenčių, mugių metų. Taigi, nors darbymetis bityne baigiasi, turguje jis nesibaigia ištisus metus.
Ričardo Pasiliausko nuotraukos