PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Rugsėjo 13 d. 09:36

Medikus žlugdo darbo krūviai ir „perdegimas“

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt


52136

Darbo krūviai ir „perdegimas“ - aktuali problema gydytojams ir slaugytojams, ypač pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Apie tai konferencijoje „Medikas Lietuvoje - dabartis ir perspektyvos“ ketvirtadienį kalbės medikų profsąjungos, su Sveikatos apsaugos ministerija nepasirašiusios kolektyvinės šakos sutarties.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ į konferenciją Vilniuje sveikatos priežiūros darbuotojus ir sveikatos politikus pakvietė drauge su Lietuvos medikų sąjūdžiu.

Kaip teigia konferencijos organizatoriai, medicinos įstaigų darbuotojai nori teikti kokybiškas paslaugas ligoniams, bet dabartinė sistema jiems to neleidžia.

Vakarų šalyse nustatyta, kad gydytojas gali per dieną kokybiškai ištirti 18-20 pacientų ir jam neleidžiama apžiūrėti jų daugiau, o Lietuvoje vidutiniškai gydytojas turi aptarnauti 27, gripo epidemijų metu - net 45 ligonius.

„Ar gali gydytojas nepadaryti klaidos, kuri ligonį gali padaryti neįgalų visam gyvenimui ar tapti net jo mirties priežastimi, jei jis be pertraukos visą parą operuoja? Tai vyksta tuo metu, kai Lietuvoje gydytojų yra paruošiama pakankamai. Sveikatos apsaugos darbuotojų darbas iki šiol nereglamentuojamas, nors profesinės sąjungos to seniai reikalauja. Vakaruose sveikatos apsaugos darbuotojus baudžia už persidirbimą, o Lietuvoje jie dažnai verčiami persidirbti už tai jiems net nemokant viršvalandžių!“ - piktinasi konferencijos rengėjai.

Dar baisesniu dalyku jie vadina „optimizacijas“, kai siekiant padidinti atlyginimus dalis darbuotojų atleidžiama, o jų darbas užkraunamas likusiesiems. Tokiu būdu ten kur anksčiau dirbo dvi slaugytojos, prižiūrinčios 80 ligonių, dabar dirba tik viena, kuriai darbo krūvis padidinamas dvigubai, o atlyginimas - vos 150 eurų.

Konferencijos tema - ir sveikatos apsaugos įstaigų darbo pertvarkos, dažnai vykstančios gerai jų neapsvarsčius ir neskiriant pakankamai lėšų. Nurodžius, kad pacientus iš rajonų su tam tikromis diagnozėmis reikia vežti į didžiųjų miestų ligonines, neskiriama papildomų lėšų greitosios pagalbos ekipažų kiekio padidinimui, todėl dalis ligonių miršta taip ir nesulaukę pagalbos, nes visi greitosios pagalbos ekipažai tuo metu būna toli, kadangi veža ligonius į didžiuosius miestus ir nespėja atvykti.

„Atsakingos įstaigos nesugeba kontroliuoti Ligonių kasos lėšų, skirtų gydymui, panaudojimo. Todėl ligoninių administracija dažnai jas išgrobsto per viešuosius pirkimus, o lėšų gydytojų ir slaugytojų atlyginimams nebelieka. Ypač populiaru tapo tai daryti perkant įvairias kompiuterines programas, kurios tinkamai neveikia, todėl yra nuolatos „gerinamos“, - atkreipia dėmesį konferencijos rengėjai.

Nors medicina dabar vystosi labai sparčiai, Lietuvoje, skirtingai nuo Vakarų šalių, skiriama daug mažiau laiko gydytojų tobulinimuisi, o tai ligoniams irgi kainuoja sveikatą ir gyvybes.

ELTA