Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Augustas StankevičiusŠaltinis: BNS
NVO teigimu, dalis tokių žmonių patyrė įvairiausių traumų savo šalyje, įskaitant seksualinį smurtą ir kankinimus, o dabar „susiduria su nauja trauma – smurtiniu išstūmimu“.
„Jie jaučiasi taip, tarsi būtų vėl ir vėl medžiojami, persekiojami. Dėl to jie jaučiasi dehumanizuoti, patiria dar didesnį stresą ir nerimą“, – pranešime teigė organizacijos psichologė Lietuvoje Heidi Berg.
Nevyriausybininkai nurodo iš migrantų sužinoję, jog pastarieji į Lietuvą bandė patekti kelias dienas ar net savaites, tačiau būdavo apgręžiami.
„Medikai be sienų“ taip pat teigia, kad daliai migrantų, baiminantis būti sugautiems ir apgręžtiems, teko „bandyti kirsti izoliuotas vietoves, kuriose nėra galimybės užsitikrinti pagrindinių poreikių ir medicininės pagalbos“.
„(NVO komandos) turi informacijos apie žmones, kurie susirgo virškinimo trakto ligomis po to, kai buvo priversti valgyti uogas ir augalus bei gerti pelkių vandenį iš alkio, troškulio ir nevilties“, – rašoma pranešime.
Artėjant žiemai „Medikai be sienų“ nerimauja dėl galimų dar rimtesnių padarinių šių žmonių sveikatai.
Pasak organizacijos, migrantai neturi prieigos prie galimybės prieglobsčio pasiprašyti teisėtu būdu arba tos galimybės labai ribotos.
„Nepriimtina, kad Lietuvos Vyriausybė bando normalizuoti tokį netinkamą elgesį ir teisių paneigimą, reaguodama į žmonių, kurie iš nevilties pabėgo iš savo šalių, ieškodami saugumo ir geresnio gyvenimo, judėjimą“, – teigė „Medikų be sienų“ atstovė Georgina Brown (Džordžina Braun).
Nevyriausybininkų teigimu, priešiška Lietuvos migracijos politika yra dar vienas pavyzdys, kai ES valstybė narė sąmoningai sukuria nesaugias sąlygas žmonėms prašyti prieglobsčio prie jos sienų.
„Žmonės bėga nuo konfliktų, persekiojimų ir pavojų, ieškodami tarptautinės apsaugos (...). Tėvai atsivežė savo mažus vaikus, žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, patyrė sunkias ir įtemptas keliones. Jų nesustabdys atstūmimai, tvoros ir kitos nežmoniškos atgrasymo priemonės. Artėjant žiemai ir krentant temperatūrai pasienio miškuose, Lietuvos valdžios institucijos turi skubiai nutraukti šią žiaurią praktiką ir žmoniškai reaguoti į bandančiųjų patekti į šalį poreikius“, – sakė G. Brown.
Tai ne pirmas kartas, kuomet ši organizacija kritikuoja Lietuvos veiksmus dėl elgesio su migrantais. Rugpjūtį NVO pasmerkė valstybės elgesį su neteisėtai į šalį patekusiais ir sprendimo dėl prieglobsčio laukiančiais migrantais, vadindama tai „sistemine diskriminacija“.
Anksčiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad artimiausiu metu neplanuojama atsisakyti migrantų apgręžimo politikos, ją ketinama perkelti į įstatymą.
Šiuo metu pasieniečiai migrantų neįsileidžia, vadovaudamiesi ministrės sprendimu.
Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo. Anot jo, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.
Ministrės teigimu, tarptautinėje teisėje nėra numatyta situaciją, kai prisidengiant migrantais būtų vykdoma hibridinė ataka, todėl juos reikia keisti.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista apie 13,4 tūkstančio.
Dalis iš statistikoje minimų migrantų į Lietuvą bandė patekti ne vieną kartą.