PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2025 m. Liepos 17 d. 16:03

Mažėjantis EURIBOR kaitina Lietuvos NT rinką: būsto pardavimai šoktelėjo trečdaliu

Lietuva

Nekilnojamasis turtas. ELTA nuotr.

Ieva KniukštienėŠaltinis: ELTA.LT


374228

Registrų centro duomenimis, šių metų sausį-gegužę sudarytų būsto sandorių skaičius šoktelėjo apie 30 proc., o sklypų pardavimai išaugo ketvirtadaliu. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojų „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra pastebi, kad tam įtakos turi palaipsniui mažėjantis EURIBOR rodiklis. Tuo metu banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu galima tikėtis ir dar didesnio aktyvumo rinkoje.

„Pastaraisiais metais būsto rinkos vystymąsi trikdė reikšmingi išorės poveikiai: geopolitinės grėsmės, energetikos krizė ir infliacijos šokas, griežta Europos centrinio banko (ECB) pinigų politika ir aukštos palūkanų normos. Dėl to gyventojams teko atidėti sprendimus įsigyti nekilnojamąjį turtą, susiformavo savotiškas suspaustos spyruoklės efektas. Dabar matome šios suspaustos spyruoklės atšokimą“, – paaiškina ekonomistė.

Savo ruožtu, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyresnysis ekonomistas Daumantas Skinkys pabrėžia, kad gyventojų investavimui į NT susidėliojo itin palankios aplinkybės.

„6 mėnesių „Euribor“ nuo piko, pasiekto prieš pusantrų metų, sumažėjo dvigubai ir siekia 2 proc., tuo metu vidutinė būsto paskolų marža susitraukė nuo 1,9 iki 1,6 proc. Geresnį įperkamumą taip pat lemia kelis metus sparčiau nei būsto kainos augę gyventojų atlyginimai. Be to, mokesčių reforma nesumažino būsto kaip investicijos patrauklumo“, – teigė D. Skinkys.

Nors EURIBOR jau nebėra rinką varžantis faktorius, pasak I. Genytės-Pikčienės, viliamasi dar vieno palūkanų normų karpymo šiais metais. Ekonomistės teigimu, sumažėjusios palūkanos išjudino ekonomiką bei verslų plėtrą, aktyvesnį namų ūkių vartojimą, NT rinkos atsigavimą.

„Lietuvoje NT rinkos aktyvumą didele dalimi lemia pirmo būsto sau, ne investicijai, pirkėjai. Šie sandoriai gerokai dažniau sudaromi su banko kreditu, tad palanki palūkanų normų aplinka – itin svarbus veiksnys“, – sakė pašnekovė.

Jai pritaria T. Žiaugra, pastebėdamas, kad gyventojų aktyvumas, įsigyjant NT, ženkliai išaugęs.

„Mažėjantis EURIBOR turi tiesioginę įtaką sandorių skaičiui, nes didžioji dalis naujos statybos būstų yra perkama su paskola. Mažesnės palūkanos leidžia skirti mažiau asmeninių lėšų paskolai aptarnauti ir daugiau skolintis būstui įsigyti“, – teigia pašnekovas.

Paklausa ir pasiūla kol kas subalansuota

Tuo metu Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu būsto rinkos raida yra gana subalansuota – pasiūla vis dar tenkina išaugusią paklausą, tačiau kainų augimas pamažu įsibėgėja.

„Birželio mėnesį būsto kainos Lietuvoje didėjo 7-8 proc. metiniu tempu, kai metų pradžioje fiksuotas 5 proc. augimas. Tolesnė rinkos raida priklausys nuo to, ar plėtotojai ir toliau sugebės atliepti išaugusią būsto paklausą. Reikšmingai paklausą gali paveikti ir antrosios pensijų pakopos pokyčiai“, – sako D. Skinkys.

I. Genytė-Pikčienė papildo, kad NT rinkai suaktyvėjus, visada daug spaudimo tenka statytojams, todėl svarbu stebėti pasiūlos ir paklausos balansą. Pasak jos, jei būsto pasiūlos trūks, formuosis spaudimas netvariam kainų augimui.

„Kol kas, panašu, kad rinka susitvarko. Suaktyvėjusiems būsto pirkėjams šluojant per štilio laikotarpį susikaupusius neparduotus NT objektus, statytojai pildo pasiūlą naujais projektais. Tą iliustruoja ir Valstybinės duomenų agentūros skelbiama šalyje atliktų statybos darbų statistika. Gyvenamosios paskirties statybos darbų pirmąjį ketvirtį atlikta net beveik 13 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai“, – atskleidė pašnekovė.

Savo ruožtu T. Žiaugra sostinę pateikia kaip NT rinkos balanso pavyzdį. Anot jo, Vilniaus pirminėje būsto rinkoje šiuo metu pirkėjai gali rinktis iš maždaug 5000 butų. Jei bus išlaikytas dabartinis pardavimų greitis, pasak eksperto, išparduoti turimiems būsto likučiams prireiks maždaug metų.

„Pirmasis šių metų pusmetis pasibaigė patvirtindamas visus metus stebimą tendenciją, kad Vilniaus nekilnojamo turto rinka atsigavo po prieš tai buvusio sąstingio. Toliau stebime tiek augančius pardavimus, tiek naujų butų pasiūlą – tai yra tvirtos, gyvybingos, subalansuotos rinkos ženklai, tad ir toliau planuojame augimą ir ieškome geriausių būdų efektyviai investuoti ir pasiūlyti geriausius naujus projektus potencialiems pirkėjams“, – sakė „EIKA Development“ plėtros direktorius.

Investuoja į pirmą, bet dvejoja dėl antro būsto

T. Žiaugros teigimu, NT rinka veikia kompleksiškai, todėl pirkėjų norą investuoti lemia ne vien mažėjanti palūkanų norma.

„Tai ekonominiai, geografiniai, geopolitiniai, o, galiausiai, ir emociniai veiksniai. Vieni didžiausių pokyčių per pastaruosius metus – COVID-19 ir geopolitinė situacija. Pandemija paveikė būsto pardavimų šuolį, o prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje pirminės rinkos sandorių skaičius krito į rekordines žemumas ir neapibrėžtumas privertė žmones atidėti sprendimą pirkti būstą“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, prasidėjus karui, būsto pardavimai Vilniuje krito daugiau nei 67 proc., o vertinant praėjusius metus, pašnekovo teigimu, matyti, kad iš rekordinių žemumų pardavimai sostinėje pakilo apie 40 proc. Nors rinka dar pilnai neatsigavusi, tačiau T. Žiaugra patikina, kad fiksuojamas pozityvus augimo tempas.

Vis dėlto, ypač stiprios dvejonės gyventojus kamuoja dėl antro, dažniausiai investicinio, būsto įsigijimo, pastebi I. Genytė-Pikčienė. Jos teigimu, nepaisant mažėjančio EURIBOR, antrojo būsto pardavimų šuolio nėra ir dėl to kalta geopolitinė situacija.

„Šiuo metu antro būsto ir būsto investicijai poreikiai prislopę. Investicijas į būstą slopina suprastėjusi būsto nuomos grąža ir geopolitinės rizikos, reikšmingesnių santaupų turintys gyventojai stengiasi diversifikuoti savo investicijas“, – sakė pašnekovė.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad šiuo metu, atpigus skolinimuisi, rinkoje dominuoja pirmojo būsto pirkėjai. Tuo metu, pasak I. Genytės-Pikčienės, būsto sandoriai paprastai susitelkę didžiuosiuose miestuose. Pašnekovė nurodo, kad praėjusių metų paskutinį ketvirtį pirmojo būsto įsigijimų dalis Lietuvoje sudarė 65 proc., o Vilniuje – 59 proc.

#NT#EURIBOR