Mažėja užsikrėtimų ŽIV per švirkščiamuosius narkotikus bei mirčių rizika nuo perdozavimo

Vilnius

Asociatyvi Pexels.com nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

174449

Lietuvoje mažėja užsikrėtimų ŽIV per švirkščiamuosius narkotikus bei mirčių rizika nuo perdozavimo, skelbia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD).

Departamento teigimu, mažėjantį užsikrėtimų per intraveninius narkotikus skaičių lėmė žemo slenksčio kabinetų paslaugos: kasmet čia apsilanko vis daugiau žmonių.

NTAKD direktoriaus Renaldo Čiužo teigimu, žemo slenksčio kabinetuose teikiamos paslaugos padeda sumažinti rizikingą elgseną vartojantiems narkotines medžiagas.

„Vis dar tenka susidurti su nuomonėmis, kad žemo slenksčio kabinetai yra nereikalingi ir gadina vaizdą. Lietuvos ir užsienio šalių patirtis rodo, kad jų nauda akivaizdi. Mažėja ne tik žmonių, kurie užsikrečia ŽIV vartodami minėtus narkotikus – tai mažina ir mirčių nuo perdozavimo riziką“, – sako R. Čiužas.

„Čia ateinantys žmonės gauna ne tik keičiamas adatas, švirkštus, dezinfekcijos priemones, jiems atliekami ir greitieji atrankiniai ŽIV tyrimai, dalijami ŽIV, kitų užkrečiamų ligų testai savikontrolei, teikiamos konsultacijos“, – teigia jis.

Naujausi NTAKD, Užkrečiamų ligų ir AIDC centro ir Higienos instituto duomenys rodo, kad registruojama daugiau ŽIV užsikrėtimų atvejų dėl nesaugių lytinių santykių, o ne per švirkščiamuosius narkotikus, kaip anksčiau.

Kaip skelbia NTAKD, 2000 metais registruotų užsikrėtusių ŽIV dėl švirkščiamųjų narkotikų siekė 74 proc., o pradėjus taikyti žemo slenksčio paslaugas šie skaičiai kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2008 metais naujų ŽIV atvejų šioje grupėje sumažėjo iki 44 proc., o 2019 metais – iki 34 procentų.

NTAKD pažymi, kad keletas naujų ŽIV atvejų šuolių dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo buvo susiję su ŽIV protrūkiais įkalinimo įstaigose 2001-2002 ir 2017-2018 metais, kur vis dar nėra prieinamos tokios paslaugos.

Iš 2019 metais visų registruotų ŽIV atvejų, 79 žmonės užsikrėtė lytinių santykių metu, 48 – vartojant švirkščiamuosius narkotikus, o 24 užsikrėtimo būdas nežinomas. 2018 metais lytinių santykių metu užsikrėtė 84, vartojant švirkščiamuosius narkotikus – 55, o 21 užsikrėtimo būdas nežinomas.

Negalutiniais 2020 metų 11 mėnesių duomenimis, 53 žmonės, kuriems diagnozuotas ŽIV, nurodė lytinį užsikrėtimų kelią, 25 – injekcinių narkotikų vartojimą, o 27 užsikrėtimo būdo nenurodė.

2019 metais užregistruoti 52 mirties atvejai nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, o 2018 metais – 59.

2019 metų duomenimis, Lietuvoje fiksuojama apie 9 tūkst. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, iš kurių Vilniuje – beveik 4 tūkst., o didelės rizikos opioidų vartotojų – 7,5 tūkst., iš kurių sostinėje – 3 tūkstančiai.

Pasak NTAKD direktoriaus, žemo slenksčio kabinetai yra svarbi grandis, jungianti narkotikus vartojančius gyventojus su gydymo ir socialines paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Šiuo metu žemo slenksčio kabinetai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Visagine, Šiauliuose, Panevėžyje, Druskininkuose, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Ukmergėje.

Žemo slenksčio paslaugų projektams 2020–2023 metais įgyvendinti skirta daugiau kaip 1,5 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, o juos kuruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt