Mažėja laikančių prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminus: švietimo viceministras R. Skaudžius tikina – šių kalbų pasirinkimas mokyklose auga

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Irtautė GutauskaitėŠaltinis: ELTA

271081

Kasmet vis mažiau abiturientų laiko prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminus. Laikyti prancūzų kalbos egzaminą šiais metais pasirinko 23, vokiečių – 71 jaunuolis. Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus teigimu, prieš 20 metų vokiečių ir prancūzų kalbų mokėsi daugiau moksleivių, tačiau darbinėje aplinkoje išaugo anglų kalbos poreikis, todėl anglų kalbą imta mokytis intensyviau. Pasak viceministro, renkantis antrąją užsienio kalbą populiariausia vis dar išlieka rusų kalba.

„Manau, kad tai yra pasekmė įsivyravusių tradicijų ir tendencijų. Jeigu mes žiūrėtumėme 15 ar 20 metų anksčiau, tuo metu trūko anglų kalbos specialistų, bet tikrai daug daugiau mokinių mokėsi kaip pirmosios užsienio kalbos tiek prancūzų, tiek vokiečių kalbos“, – LRT radijui penktadienį teigė R. Skaudžius.

„Bėgant metams anglų kalba įsivyravo ir dabar jos, kaip pirmosios užsienio kalbos, mokosi apie 99 procentai. Ir tai parodo, kad iš esmės anglų yra tapusi darbine kalba“, – pridūrė jis.

Viceministras taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp antrosios užsienio kalbos pasirinkimų pirmąją vietą vis dar užima rusų kalba.

„Šiuo metu turime pasirinkimą antrosios užsienio kalbos, ir vyraujanti kalba yra rusų, kai tuo tarpu vokiečių kalbą, prancūzų kalbą mokosi atitinkamai apie 18 ir 7 procentai mokinių“, – aiškino R. Skaudžius.

„Tai tos vyraujančios tendencijos, matyt, ir lėmė, kad mokinių, kurie renkasi valstybinius vokiečių ir prancūzų kalbos brandos egzaminus, yra mažiau“, – akcentavo jis.

Viceministras pripažįsta, kad stebimos teigiamos tendencijos prancūzų ir vokiečių kalbų atžvilgiu. Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, daugiau mokinių ėmė rinktis šias Europos Sąjungos šalių kalbas.

„Mes jau matome teigiamas tendencijas. Pavyzdžiui, šiais besibaigiančiais mokslo metais vokiečių kalbą pasirinko beveik 22 proc. mokinių, kai pernai pasirinko 15,2 proc. Tai – vienas didesnių augimų apskritai per visą laikotarpį. Tikrai tai galima sieti su karu Ukrainoje“, – teigė R. Skaudžius.

„Prancūzų kalbą pasirinkusiųjų augimas ne toks didelis, kokio norėtųsi – šiais metais pasirinko 8 proc. mokinių, pernai – 7 proc.“, – pridūrė jis.

Anot švietimo viceministro, šiuo metu Lietuvoje prancūzų ir vokiečių kalbą mokinantiems pedagogams galėtų tekti didesnis mokinių skaičius.

„Matydami, kiek mokinių vidutiniškai tenka rusų kalbos mokytojui ir kiek mokinių vidutiniškai tenka vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojui, galime prognozuoti, kad praktiškai dvigubai daugiau mokinių galėtų mokytis tiek vokiečių, tiek prancūzų kalbos“, – pabrėžė R. Skaudžius.

Ministerija: vokiečių ir prancūzų kalbos – prioritetinės renkantis pedagogiką

Pasak R. Skaudžiaus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skatina tiek mokinių tėvus, tiek abiturientus rinktis vokiečių ir prancūzų kalbas. Mokinių tėvams kovo mėnesį buvo rengtos parodomosios vokiečių ir prancūzų kalbų pamokos. Visoje Lietuvoje trūkstant pedagogų, ypač vokiečių ir prancūzų kalbų, abiturientai raginami rinktis šių kalbų pedagogikos studijas.

„Buvo organizuotos tiek parodomosios, tiek bandomosios prancūzų ir vokiečių kalbos pamokos, yra paruošta medžiaga, skiriama tėvams, skirta susipažinti su šiomis užsienio kalbomis“, – teigė viceministras.

„Matome, kad šiuo metu yra savivaldybių, kur nėra nei vieno prancūzų kalbos ar vokiečių kalbos mokytojo. Todėl Europos Sąjungos šalių kalbos, būtent prancūzų ir vokiečių, yra priskirtos prie prioritetinių renkantis pedagogines studijas“, – pridūrė R. Skaudžius.

Jo teigimu, ministerija siekia, kad antrosios užsienio kalbos mokymosi piramidė apsiverstų, ir 70 proc. mokinių rinktųsi ne rusų kalbą, o prancūzų ir vokiečių.

„Siekis yra, kad per 5 metus antrosios kalbos piramidė, kaip dabar yra apie 70 proc. rusų kalbos, ji apsiverstų ir būtų po 5 metų 70 proc. ES šalių kalbų besimokančių kaip antrąją užsienio kalbą, o rusų kalbą – apie 30 proc.“, – paaiškino viceministras.

ELTA primena, kad antradienį abiturientai laikė užsienio – prancūzų ir vokiečių – kalbų valstybinių brandos egzaminų klausymo, skaitymo ir rašymo dalis.

Prancūzų ir vokiečių kalbos egzaminus laikyti užsiregistravo 94 kandidatai: iš jų prancūzų – 23, vokiečių – 71. 2022 m. prancūzų kalbos egzaminą laikyti buvo pasirinkę 32 kandidatai, vokiečių – 95 kandidatai. Praėjusiais metais šiuos egzaminus išlaikė visi laikiusieji.

Penktadienį abiturientai laiko rusų užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą. Šį egzaminą šiais metais pasirinko laikyti 1895 kandidatai.

Šių metų kovo pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pasiūlė nuo 2025 m. neberengti rusų, kaip antrosios užsienio kalbos, valstybinio brandos egzamino. Valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami tiktai iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų. Tai numatyta Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt