Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Skausmas. „Nebijau – reikės, rasiu kitą. Man tiesiog skauda dėl vaikų. Jie ir taip nuskriausti, o dabar, kai nėra kas juos paima, kaišiojami visiems kaip šuniukai: iš vienų globos namų į kitus“, – sako Vaida. denise_is_here nuotr.
Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai tampa vis tuštesni. Mažamečiai čia siunčiami tik išimtiniais atvejais ir tik terminuotam laikotarpiui. „Skambutis – ir atvažiuoja vaikų pasiimti. Kartais net nežinome kurių...“ – apie naująją tvarką pasakoja kūdikių namuose slaugytojos padėjėja dirbanti Vida ir priduria, kad vienas štai taip „pasiimtas“ mažylis atsidūrė reanimacijos skyriuje.
„Man skauda dėl vaikų“
Vykstant institucinės globos pertvarkai, visoje Lietuvoje apribotas vaikų iki trejų metų patekimas į kūdikių namus. Be to, juose vaikai gali gyventi tik iki trijų mėnesių – norint tęsti globą, reikia gauti leidimą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos. Taip siekiama kuo daugiau vaikų sugrąžinti į jų šeimas, o jeigu nepavyksta – apgyvendinti su Globėjų centro koordinuojamais budinčiais globotojais. Institucinės globos įstaigos – paskutinėje vietoje. Pertvarkos entuziastė prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi: „Svajoju, kad Lietuvoje nebūtų globos namų.“
Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose dirbanti Vida įsitikinusi, kad vaikų globos sistemoje vykstantys pokyčiai forsuojami: „Sumanymas geras, bet kam taip skubėti? Turime puikias sąlygas, puikius specialistus – paaugintume, o per tą laiką galbūt atsirastų tinkami globėjai arba pasitaisytų tėvai. Kas nors sakys, kad kalbu, nes bijau prarasti darbą. Nebijau – reikės, rasiu kitą. Man tiesiog skauda dėl vaikų. Jie ir taip nuskriausti, o dabar, kai nėra kas juos paima, kaišiojami visiems kaip šuniukai: iš vienų globos namų į kitus.“
Iš vaikų namų – į reanimaciją
Palyginti naujas budinčių globotojų paslaugas pašnekovė taip pat vertina skeptiškai. „Skambutis – ir atvažiuoja vaikų pasiimti. Kartais net nežinome kurių... Šeima, kuri nori įsivaikinti vaikutį, lanko jį ne vieną mėnesį, pratinasi, tvarko dokumentus, o čia atvažiuoja globotoja, šmakšt ir paėmė vaiką. Dar ir pinigus už tai gauna. Bet vaikas – ne prekė. Jis turi eiti ne pas kažkokias globotojas, o į šeimą. Tik dabar apie šeimas kalbos nebėra“, – apgailestauja Vida.
Šiaulietė prisimena, kad, iki prasidedant pertvarkai, vaikai kūdikių namus palikdavo, sulaukę šešerių metų. Dabar čia neužsibūna net ir mažiausi globotiniai.
„Juos išveža į kitus vaikų namus, į šeimynas, kuriose gyvena paaugliai. Jie nepratę su tokiais mažuliukais, be to, didžioji dalis mūsų vaikučių turi negalią, su jais nėra taip paprasta, – sako Vida ir susigraudina. – Prieš Kalėdas iš mūsų paėmė berniuką. Mažutis, smulkutis, visų mylimas. Kiek vargome su juo: nevalgydavo – reikėdavo mokėti prieiti, pamaitinti; naktimis verkdavo, rėkdavo – reikėdavo nuraminti. Tą dieną, kai jo atvažiavo globotoja, nedirbau. Vėliau sužinojau, kad ji paturėjo tą berniuką ir atidavė į Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, į šeimyną. Ten begyvendamas, jis taip nusilpo, kad atsidūrė reanimacijoje. To niekas neviešino, nepranešė, o dabar tikriausiai visai užglaistys.“
Ligoninė: jokios nepriežiūros čia nėra
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos vyr. specialistė Eglė Bikinienė teigia, kad pranešti apie tokius incidentus privaloma tik tuomet, kai vaiko sveikatos sutrikimai susiję su nepriežiūra ar bet kokios formos smurtu. Ji taip pat pažymi, kad vaiko budinti globotoja neatsisakė.
„Šiuo atveju buvo kreiptasi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo ir nustatyta nuolatinė globa. Budintys globotojai vaiku rūpintis gali tik tol, kol yra laikinoji globa. Nuolatinė globa nustatoma kitur. Toks teisins kelias“, – paaiškina ji.
Nuolatinė berniuko globa buvo paskirta Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams. „Berniukas gyveno šeimynoje su septyniais panašaus amžiaus vaikais. Dienomis šeimyną prižiūrėjo dvi socialinės darbuotojos, naktį – viena. Nepriežiūros tikrai nebuvo. Jis į ligoninę pateko dėl to, kad sumažėjo cukraus kiekis kraujyje“, – sako šių namų vadovas Rimantas Žąsinas, Vidos pasakojimą vadinantis paprasčiausiais „pletkais“.
Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Zita Katkienė patvirtina, kad berniukas kovo mėnesį gulėjo Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. „Jis buvo paguldytas kovo 3 d., nes virusinė infekcija išprovokavo cukraus sumažėjimą kraujyje ir vaikas neteko sąmonės. Bet jį atgaivino, atstatė cukraus kiekį ir kovo 7 d. išleido namo. Diabetu jis nesusirgo. Jokio kriminalo, jokios nepriežiūros čia nebuvo“, – sakė ji.
Atsiliekame nuo kitų miestų
Šiaulių regiono Pertvarkos procesų ekspertė Eglė Jurkutė apgailestauja dėl ligoninėje atsidūrusio berniuko, tačiau mano, kad galėjo būti sutirštintos spalvos. „Vis tik kūdikių namai yra ta įstaiga, kuri šiuo metu pertvarkoma. Kitas dalykas, kad pertvarkoje vaikai iki trejų metų yra prioritetas ir jeigu paslaugos būtų organizuotos tinkamai, tas vaikas iš viso neturėjo pakliūti į kūdikių namus, į institucinę globą“, – sako E. Jurkutė.
Ekspertė aiškina, kad iki 2020 m. institucinės globos įstaigas turėtų pakeisti Globėjų centrai, kurie ieško budinčių globotojų, koordinuoja jų veiklą. Šiaulių mieste Globėjų centro funkciją atlieka jau minėtieji Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, kurių partneriai yra Savivaldybės socialinių paslaugų centras. Šios įstaigos yra paruošusios 5 budinčius globotojus.
E. Jurkutė pastebi, kad, lyginant su kitomis savivaldybėmis, pagal budinčių globotojų skaičių atsiliekame. „Šiaulių visuomenė atsargi, o valdžia, sakyčiau, neša neigiamą nuostatą apie pertvarką. Galbūt todėl taip ir yra“, – svarsto ji.
Vaikai ir globėjai neranda vieni kitų
3 budinčius globotojus Šiaulių mieste yra paruošę ir „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“. Organizacijos vadovė Liudovika Pakalkaitė sako, kad institucinės globos pertvarka dar tik įsibėgėja, todėl yra daug nepadarytų darbų ir daug skaudžių istorijų.
– Tyrimai rodo, kad vaikams, ypač kūdikiams, ilgesnis nei 3 mėnesių buvimas institucijoje (kad ir kokia nuostabi ji bebūtų) daro neigiamą įtaką vystymuisi. Todėl labai svarbu, kad vaikai apskritai nepatektų į kūdikių namus. Vis tik patenka, nes nėra, kur jų apgyvendinti.
Tai, kad berniukas buvo grąžintas į instituciją, yra labai blogai. Jeigu buvo apribota jo tėvų valdžia ir nustatyta nuolatinė globa, reikėjo labai intensyviai ieškoti nuolatinių globėjų. Kodėl jie nebuvo rasti, man sunku pasakyti. Tiesa ta, kad jeigu mūsų komanda nedirbtų papildomai, jeigu asmeniškai neieškotume vaikams globėjų, jų ir nerastume. Ką galėjo padaryti tie patys kūdikių namai, Globėjų centras, tai intensyviai ieškoti globėjų. Pavyzdžiui, mes rašome visoms 60 savivaldybių ir sakome, kad turime vaikutį, jam yra tiek ir tiek metų, jis yra toks ir toks – jam reikia namų. Tai nėra standartiški veiksmai, bet jokie įstatymai jų nedraudžia.
Iš tikrųjų, jeigu egzistuotų viena duomenų bazė, kurioje būtų surašyti visose 60 savivaldybių esantys globotojai ir potencialūs įtėviai, tokios problemos, kaip nutiko su tuo berniuku, gal net nebūtų. Tokia duomenų bazė dar tik kuriama, o kol jos nėra, lyg ir turime vaikų, lyg ir turime globėjų, bet jie neranda vieni kitų.
Yra dar vienas niuansas. Dabar – pati pertvarkos pradžia, norinčiųjų globoti vaikus nėra daug. Galime sakyti, kad jų neužtenka, bet lygiai taip pat neužtenka psichologų, kitų specialistų, kurie būtų pasiruošę padėti asmenims, globojantiems vaiką, ir pačiam vaikui. Pavyzdžiui, Šiaulių mieste nėra taip lengva surasti specialistų, kurie suprastų, kas yra traumuotas vaikas.
Dėl vaiko paėmimo iš kūdikių namų. Jeigu situacija krizinė – paimti galima ir per vieną dieną, bet kitais atvejais taip būti neturėtų. Mes laikomės praktikos, kad globotojas niekuomet neatvažiuoja pas vaiką pirmas. Iš pradžių kūdikių namuose turėtų apsilankyti globotojo koordinatorius, susipažinti su vaiku, su jo situacija, jeigu reikia – surinkti papildomos medžiagos iš teismo, policijos ir pan. Ir tik tuomet, kai jam viskas aišku, jis turėtų atvežti globotoją susipažinti su vaiku.
Gali užtekti 2–3 apsilankymų – priklauso nuo situacijos. Svarbu, kad vaikas pajustų natūralų perėjimą nuo vienos situacijos prie kitos, kad nebūtų nukirsta tai, iš kur jis atėjo. Vaikams to reikia, kad kai jau visiškai suvoks savo situaciją, galėtų grįžti į pradžią. Pradžia yra svarbi.