Maudynių sezonas atidarytas: kokios klaidos gali pakenkti sveikatai?

Vilnius

Pexels.com nuotr.

Reporteris RasaŠaltinis: Etaplius.lt

88217

Įsivyravus šiltesniems orams kiekvienas ieško, kaip atsigaivinti. Vieniems pakanka vėsaus dušo, kiti mieliau renkasi maudynes atviruose vandens telkiniuose. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė patikina, kad tokios maudynės gali būti labai naudingos, tačiau nereikia pamiršti ir apie tykančius pavojus sveikatai.

Nors yra žmonių, kurie grūdindamiesi maudynių sezoną atidaro vos truputį atšilus orui, E. Ramaškienė sako, kad nereikėtų skubėti šokti į atvirus vandens telkinius. Pasak jos, idealiausia oro temperatūra pradėti maudynes – ne žemesnė nei 20–22 laipsniai šilumos, o vandens – 18–20 laipsnių šilumos.

Pernelyg ankstyvas maudynių sezono atidarymas gali būti iššūkis organizmui. E. Ramaškienė pastebi, kad šaltame vandenyje kūnas atvėsta 30 kartų greičiau nei sausame ore, todėl sušalti – ypač paprasta. „Kūno temperatūrai sumažėjus iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji šios būklės simptomai – drebėjimas, kalenimas dantimis, šalta ir išblyškusi oda, mieguistumas, lėtas kvėpavimas, silpnėjantis pulsas. Vos tai pajutus, reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti“, – sako vaistininkė.

Maudynių sezono pradžioje vandenyje nereikėtų užsibūti per ilgai. Vaistininkė pataria pradėti maudynes nuo 2–5 minučių ir pamažu didinti iki 15–20 minučių.

Atsakingi žingsniai

Nors išvykus pramogauti prie vandens norisi atsipalaiduoti, nereikėtų pamiršti atsakomybės jausmo – nesielgti lengvabūdiškai. Vaistininkė sako, kad norint išvengti nelaimingų atsitikimų patariama nesimaudyti ir neplaukioti vienam. „Sutrikus sveikatai vandenyje, kyla gerokai didesnis pavojus nei ant žemės, o rizika, kad ištiks mėšlungis ar įsipainiosite į žoles visada yra. Jei nutiktų kas nors netikėto, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti“, – akcentuoja E. Ramaškienė.

Vis dėlto didžioji dalis nelaimių nutinka neatsargiai nardant – į vandenį šokant nesusipažinus su krantu, nepatikrinus gylio ar nuo aukštų vietų. „Eurovaistinės“ specialistė įspėja, kad net puikiai plaukiantys ir mokantys nardyti prieš nerdami turi gerai apžiūrėti krantą ir dugną, įsitikinti, kad nėra akmenų, nuolaužų ar kitų daiktų, į kuriuos būtų galima susižeisti. Neriant į vandenį svarbu įsitikinti, ar tam pakankamas gylis, ar šuolis į vandenį nesukels skausmingų pasekmių. Rekomenduojama nerti į vandenį, kai gylis yra ne mažesnis nei 3 metrai.

Nelaimių vandenyje priežastimi gali tapti ir netikėtai prasidėjęs mėšlungis. Jis gali užklupti, kai perkaitus saulėje staigiai įšokama į vandenį. Kaip pataria vaistininkė, įkaitus saulėje į vandenį pirmiausia reikėtų bristi negiliai, apsišlakstyti kūną, kad jis šiek tiek atvėstų ir tik tada plaukti arba nerti.

Dažnai pasikartojantį mėšlungį gali lemti ir magnio trūkumas. „Dažniausiai jo atsargos išsenka, kai ilgai viduriuojama, vemiama, piktnaudžiaujama alkoholiu, intensyviai sportuojama, nuolat patiriamas stresas, sergama kai kuriomis inkstų, kepenų ligomis ar cukriniu diabetu“, – sako E. Ramaškienė. Norint pasirūpinti magnio atsargomis, į maisto racioną reikėtų įtraukti žalių lapinių daržovių, pieno produktų, riešutų, neperdirbtų grūdų, ankštinių daržovių.

Geriausiai nelaimingų atsitikimų padeda išvengti atsakingas elgesys. E. Ramaškienė pataria nepervertinti savo galimybių, net jeigu esate geras plaukikas, neplaukti už plūdurų, nenardyti po intensyvaus sporto, kai esate pavargę ar ką tik pavalgę.

Nematomos ligos

Maudynių sezono metu nereikėtų pamiršti atsargumo ne tik dėl traumų, bet ir dėl įvairių vandenyje slypinčių ligų.

„Eurovaistinės“ specialistė įspėja, kad reikėtų vengti maudytis vandens telkiniuose, kur girdomi gyvuliai, plaunami automobiliai ar maudomi šunys, juose padidėja rizika užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis. Taip pat nesimaudyti vandens telkiniuose, į kuriuos gali patekti nuotekos iš didesnių gyvulininkystės ūkių ar sodybų.

Nors kartais gali atrodyti, kad telkinių vanduo yra skaidrus lyg krištolas, nereikėtų apsigauti, jo vis tiek negalima gerti, naudoti arbatai, plauti vaisių ar daržovių. „Parazito lerva gali likti ant vandenyje nuplauto obuolio, o jį suvalgius gali pasidaryti bloga. Simptomai labai panašūs į apsinuodijimo maistu – gali skaudėti pilvą, prasidėti vėmimas ar viduriavimas. Tokiu atveju, jeigu yra galimybė, geriausia kreiptis į gydytoją, kuris greičiausiai nustatys, kas sukėlė negalavimą“, – sako vaistininkė.

Tiesa, tuo maudynių rizikos nesibaigia – šis sezonas gali būti ir nemenkas iššūkis odai. Dažniausiai odos problemų sukelia maudynės „žydinčiame“, chloruotame baseinų vandenyje, užterštuose nejudančio vandens telkiniuose, kūdrose, tvenkiniuose, žvyrduobėse.

Nematomos ligos

Maudynių sezono metu nereikėtų pamiršti atsargumo ne tik dėl traumų, bet ir dėl įvairių vandenyje slypinčių ligų.

„Eurovaistinės“ specialistė įspėja, kad reikėtų vengti maudytis vandens telkiniuose, kur girdomi gyvuliai, plaunami automobiliai ar maudomi šunys, juose padidėja rizika užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis. Taip pat nesimaudyti vandens telkiniuose, į kuriuos gali patekti nuotekos iš didesnių gyvulininkystės ūkių ar sodybų.

Nors kartais gali atrodyti, kad telkinių vanduo yra skaidrus lyg krištolas, nereikėtų apsigauti, jo vis tiek negalima gerti, naudoti arbatai, plauti vaisių ar daržovių. „Parazito lerva gali likti ant vandenyje nuplauto obuolio, o jį suvalgius gali pasidaryti bloga. Simptomai labai panašūs į apsinuodijimo maistu – gali skaudėti pilvą, prasidėti vėmimas ar viduriavimas. Tokiu atveju, jeigu yra galimybė, geriausia kreiptis į gydytoją, kuris greičiausiai nustatys, kas sukėlė negalavimą“, – sako vaistininkė.

Tiesa, tuo maudynių rizikos nesibaigia – šis sezonas gali būti ir nemenkas iššūkis odai. Dažniausiai odos problemų sukelia maudynės „žydinčiame“, chloruotame baseinų vandenyje, užterštuose nejudančio vandens telkiniuose, kūdrose, tvenkiniuose, žvyrduobėse.

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt