Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: P. Višinskio viešoji biblioteka
Dalyvaus paveikslo autorė, meninio ugdymo studijos „Mikitukas“ mažieji dainininkai.
Paroda veiks vasario 1–15 d.
Paroda skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.
Šiauliuose gyvenanti Marytė Collard skiautiniu pavertė šviesaus atminimo savamokslės dailininkės, politinės kalinės Vandos Valiūtės (1927–2022) piešinį. Žiemišką Sibiro peizažą skiautinių meistrė kiek interpretavo: vilko siluetą pakeitė Irkutsko srities Centrinio Chazano gyvenvietės kapinių kryžiai – tremtinių ir politinių kalinių likimo simboliai. Šį kūrinį M. Collard pateikė tarptautiniam tekstilės meno konkursui-parodai „Bebaimės. Menininkės istorijoje (pamirštos meno pasaulyje, atgaivintos audinyje)“ Italijoje.
Marytės Collard pomėgis siūti atsirado vaikystėje – siūtais drabužėliai puošė lėles. 1997-aisiais Marytė susipažino su skiautinių menu, kuris tapo jos svarbiausia gyvenimo dalimi. Pirmieji darbai buvo daugiau tradiciniai: geometrinių figūrų ir spalvų derinys. 2002 metais M. Collard apsigyveno JAV ir pateko į „skiautinių rojų“. Šioje šalyje kasmet vyksta šeši didžiuliai skiautinių festivaliai, rengiamos parodos, veikia mokyklos, organizuojami seminarai, kursai. Skiautinių technikų yra daugybė, nuolat atsiranda naujovių. Jungtinėse Valstijose M. Collard tapo tikra skiautinių meistre. 2013-aisiais Marytė grįžo į Lietuvą jau turėdama visiškai naują, jai būdingą skiautinių kūrimo stilių. Darbams skiautininkę įkvepia gyvoji daugiaspalvė gamta: gėlės, medžiai, akmenys, upė, jūra, saulėlydis, lietus… M. Collard tapo žinoma skiautinių meistrė: jos darbai eksponuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Kanadoje, JAV, Kinijoje, Rusijoje, pasiekė net Afriką, Ganą.
Vanda Valiūtė gimė 1927 metų vasario 19 dieną Karūžiškės kaime (Šilalės r.), baigė keturias klases Požerėje. 1946 m. rugsėjo 22 d. tapo Žemaičių apygardos Vlado Montvydo-Žemaičio vadovaujamo partizanų būrio ryšininke, gavo slapyvardį „Šmėkla“. Ji palaikė ryšius su partizanais, rinko žvalgybinę informaciją, platino antisovietinius atsišaukimus, Žemaičių apygardos laikraštį „Laisvės balsas“. 1947 m. gruodžio 16 d. buvo suimta sovietų saugumo ir nubausta 10 metų laisvės atėmimu.
Kalėjo „Stepnoj“ pataisos darbų lageryje Kazachijos SSR Karagandos srities Džezkazgano rajone. Iš įkalinimo paleista 1955 m. gruodį ir išsiųsta į spec. tremtį. Jos tėvai su broliais ir seserimis 1948 m. gegužės 23 d. buvo ištremti į Irkutsko srities Zimos rajoną. 1963 metais V. Valiūtė persikėlė į Irkutsko sritį, Centrinį Chazaną. Šioje gyvenvietėje ji išgyveno apie 60 metų. Gyvenvietės kapinėse atgulė jos brangiausieji žmonės: tėvai, sesuo.
V. Valiūtė piešė nuo vaikystės. Lageryje piešimo technikos ją mokė ten kalėjusi menininkė iš Latvijos Elza Lacis. Centriniame Chazane V. Valiūtė dirbo įvairius darbus, ilgus metus buvo apipavidalintoja klube, jos kūryba puošė daugelį įstaigų. Jos pieštuose paveiksluose įamžinti Sibiro gamtos motyvai. 2021 metų rudenį V. Valiūtė grįžo į Lietuvą. Paskutinius gyvenimo metus savamokslė dailininkė praleido Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ socialiniuose globos namuose. Čia vėl pradėjo tapyti. Paskutinė paroda buvo surengta prie karsto – Vanda Valiūtė amžinybėn išėjo 2022 metų spalio 28 dieną, būdama 95-erių.