PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sportas2019 m. Rugsėjo 30 d. 08:34

Martyno Karaliūno šuolis į teisėjų olimpą

Panevėžys

LKL debiutas: Marius Kiltinavičius (kairėje) šį sezoną stojo prie Kėdainių „Nevėžio“ trenerio vairo, o Martynas Karaliūnas taip pat tapo oficialia LKL dalimi – lygos teisėju. M. Kiltinavičiaus ir M. Karaliūno keliai susikirsdavo NKL varžybose. M. Karaliūno archyvo nuotr.

Gimtasis RokiškisŠaltinis: Etaplius.lt


101104

Praėjusį savaitgalį Kauno „Žalgiris“ nesunkia pergale pradėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliarųjį sezoną. Šalies čempionai svečiuose pranoko „Šiaulių“ komandą. Akylas rokiškėnas sporto entuziastas pastebėjo, jog tarp trijų varžybų teisėjų yra ir mūsų kraštietis – pandėlietis Martynas Karaliūnas. Šis sezonas jam ypatingas – Martynas tapo oficialiu LKL teisėju.

Viskas prasidėjo mokykloje

Šiandien M. Karaliūnas – vienas iš oficialių teisėjų, teisėjaujančių LKL lygoje. Pandėlietis prisipažino: „Mokykloje apie teisėjo darbą net negalvojau, viskas įvyko, galima sakyti, netyčia. Iš didelės meilės krepšiniui.“ Tuometinėje Pandėlio vidurinėje mokykloje, anot Martyno, klasės organizuodavo krepšinio turnyrus. Tačiau vėliau tradicija dingo, o mokiniai, laikui bėgant, pasiilgo tokių varžybų. Iniciatyvos teko imtis Martynui, tačiau jis susidūrė su problema – o kas teisėjaus? „Pabandžiau pats teisėjauti. Teko mokytis. Ieškodavau internete, skaitydavau ir teoriją taikydavau praktikoje. Padėjo ir mokytojai. Siūlydavo net į teisėjų seminarus nuvažiuoti, tačiau atsakydavau, maniau, jog man pakanka mėgėjiško teisėjavimo žinių“, – prisiminė M. Karaliūnas.

Išvykęs studijuoti į sostinę M. Karaliūnas nuo teisėjavimo nenutolo. „Sulaukdavau siūlymų kompetencijas gilinti teisėjų mokykloje, tačiau noras gainioti kamuolį buvo stipresnis. Po studijų turėjau problemų dėl kelių, gydytojas uždraudė pusmetį žaisti krepšinį. Tuo metu viskas ir prasidėjo – atsirado laiko teisėjauti bei žinias gilinti. Teisėjų mokykloje nebuvau „žalias“, tad viskas klostėsi sklandžiai, gaudavau bandomųjų rungtynių. Net tuomet nemaniau, jog tai bus mano pagrindinis darbas. Būdavo tiesiog įdomu, ir viskas…“ – pasakojo Martynas.

Šuolis į LKL

Martynas įsivažiavo po truputį – rungtynes sekė rungtynės. „Trejus metus teisėjavau Vilniaus pirmenybėse. Vėliau perėjau atranką Regionų krepšinio lygoje (RKL). Tai pirmasis laiptelis profesionalaus teisėjo darbo link. RKL teisėjavau dvejus metus, kėliau kvalifikaciją ir penkerius metus buvau Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) teisėju. Šie metai – pirmieji LKL. Visos lygos gerokai skiriasi. Ne vien žaidėjų meistriškumu, bet ir atmosfera, infrastruktūra ir kitomis subtilybėmis. NKL pradėjo teisėjauti trys teisėjai, kaip ir LKL“, – dėstė pašnekovas.

Martyno teigimu, šiuolaikinis teisėjas privalo nuolat mokytis. „Nuolat reikia kelti kvalifikaciją. Krepšinyje vis kas nors keičiasi, teisėjų atsakomybė ir pan. Tiesiog neturi atsilikti“, – teigė pandėliškis.

„Pernai visu krūviu teisėjavau NKL, turėjau keletą varžybų LKL. Tai buvo lyg bandomasis laikotarpis. Reikėjo puikiai pasirodyti. Buvau reitinguojamas pirmoje vietoje tarp teisėjų. Ir ankstesniuose sezonuose buvau tarp TOP 3. NKL lygoje teko nemažai pavargti, nes konkurencija didelė. Po trijų sezonų išlikau reitingų aukščiausiose pozicijose. LKL ėmėsi pertvarkų ir iš 22 teisėjų liko tik septyniolika. Šioje lygoje nėra oficialių reitingų, tačiau Teisėjų asociacijoje yra. Tad pirmąjį sezoną pradedu lentelės pabaigoje – priešpaskutinėje, 16-oje, pozicijoje“, – pasakojo M. Karaliūnas.

LKL teisėjo virtuvė

„Šiuo metu LKL varžybų mažiau, palyginti su NKL ir kitomis lygomis, tačiau atsakomybė ir pasirengimas visiškai skirtingi“, – teigė Martynas ir pridūrė, jog užmokestis už šį darbą yra adekvatus, tačiau koks konkrečiai – neatskleidė.

„Apie būsimas varžybas sužinau prieš savaitę. Tada tenka pradėti joms ruoštis: žiūriu varžybų įrašus, diskutuojame su kolegomis. Po LKL varžybų būtina pateikti jų analizę. Viską surašyti privalai per parą, informaciją peržiūri atitinkami asmenys ir ją vertina. Už netinkamą darbą teisėjas gali būti suspenduotas varžyboms ar kelioms. Tai ne tas atvejis, kad atvažiavai, atlikai darbą ir išvažiavai. Kiekvienas sušvilpimas yra apibendrinamas. Man asmeniškai sunkiau parengti tą analizę, nei teisėjauti“, – detales vardija Martynas.

Anot M. Karaliūno, LKL svarbų dėmesį kreipia į teisėjo fizinius duomenis. „Sezono pradžioje net riebalinį sluoksnį įvertina, o įsivažiavus sezonui dar kartą patikrina. Fizinis pasiruošimas čia būtinas. Gerai pasirengęs teisėjas pasitiki savimi ir spinduliuoja kita energija. Tad fiziniam pasiruošimui atiduodu nemažai laiko – lankausi sporto klube, stebiu savo mitybą. Per itin greitas varžybas tenka nubėgti iki 8 km“, – skaičiavo Martynas.

Pasak pandėliškio, teisėjas turi būti ir stiprus psichologas, mat varžybų metu tiek treneriai, tiek sirgaliai bando daryti įtaką. „Per varžybas susikoncentruoju tik į žaidimą, tad aplinka manęs neveikia. Dabar, kol LKL manęs dar niekas gerai nepažįsta, yra lengviau. Jei imčiau į galvą tai, ką ką kiekvienas rėkia – prapulčiau. Žinoma, pradedančiam teisėjui atmosfera yra sudėtingesnė, ypač jei mažose lygose, kur sirgaliai būna įžeidūs. Per LKL varžybas krepšinio mylėtojai skanduoja, o po varžybų užmiršta ką skandavę“, – teigė Martynas.

Indėlis į rajono krepšinį

M. Karaliūnas daug savęs atiduota Mažų miestelių krepšinio lygai (MMKL). Pernai spalį MMKL minėjo 20 metų jubiliejų. Ištikimiausi krepšinio entuziastai žino, jog į didelę krepšinio organizaciją išaugusios lygos ištakos – Obeliuose 1998 m. Lygos įkūrėjas – krepšinio entuziastas Romas Kundelis. Garbės prezidentu buvo išrinktas obeliškis Rolandas Matulis.

R. Kundelis lygai vadovavo 13 metų, o tada atėjo metas jos vairą perduoti kitam idėjiniam bendraminčiui – krepšinio entuziastui M. Karaliūnui. Jis sutiko tęsti darbus ir tai daro sėkmingai jau aštuntąjį sezoną.

2012 m. Pietryčių provincijos iniciatyva buvo įregistruota nauja asociacija MMKL. M. Karaliūnas ėmėsi pokyčių: buvo panaikintos provincijos ir visos komandos sujungtos į bendrą lygą.

Nuo 2016 m. veiklą vykdo M. Karaliūno vadovaujama VšĮ Mažų miestelių krepšinio lyga.

„Su lyga buvau susijęs nuo pat pirmųjų sezonų, būdamas paauglys eidavau stebėti, kaip Pandėlio komanda rungtyniauja pirmuosiuose MMKL sezonuose. Vėliau kartu su bendraminčiais Pandėlyje atkūrėme komandą ir patys žaidėme lygoje. Komandos tinklalapyje skelbdavau Aukštaičių provincijos rezultatus, vėliau ir Pietryčių provincijos informaciją. Jau tada kirbėjo mintis apjungti visas provincijas, nes skyrėsi jų nuostatai, varžybų vykdymo sistema, o stipriausioms komandoms susirinkus į finalus, nuolatos kildavo ginčų dėl žaidėjų ir kitų reikalavimų. Natūralu, nes sezoną visi žaisdavo vadovaudamiesi skirtingais nuostatais“, – pasakojo M. Karaliūnas.

Anot jo, atėjo metas, kai Aukštaičių provincija pradėjo merdėti – rungtyniavo tik trys komandos. „Kantrybė trūko, nusprendžiau imtis organizuoti lygą Aukštaitijoje. Pirmąjį sezoną, 2009–2010 m., surinkome devynias komandas, atsirado šiokių tokių gyvybės ženklų. Kitą sezoną pavyko pritraukti 14 komandų. Dalyvavo Trakų, Radviliškio ir kitų rajonų komandos. Geografija plėtėsi, tad nusprendžiau gaivinti ir Žemaitijos provinciją. Taigi po savuoju sparnu turėjau dvi MMKL provincijas iš keturių. Vėliau pavyko įgyvendinti seną idėją ir visas provincijas apjungti į bendrą lygą su vieninga varžybų vykdymo sistema, nuostatais, atkrintamosiomis varžybomis visoje Lietuvoje. Lygos įkūrėjas R. Kundelis visada buvo pagrindinis mano pagalbininkas. Jis žino visus reikalus, padeda kai kuriais organizaciniais klausimais, taigi ir toliau lieka labai artimas MMKL“, – pasakojo M. Karaliūnas.

Mažųjų treneris ir 3×3

M. Karaliūnas Rokiškio kūno kultūros ir sporto centre (KKSC) treniruoja jaunuosius krepšininkus, gimusius 2009–2010 m. „Vaikai noriai treniruojasi, dalyvaujame įvairiuose turnyruose. Sekasi įvairiai, tačiau ne pergalės svarbiausia, o komandos atmosfera. Šį sezoną neblogai sužaidėme 3×3 krepšinio turnyre. Vaikai patobulėjo“, – džiaugėsi Martynas.

Beje, 3×3 Lietuvos krepšinio čempionato turnyrus organizuoja pats Martynas. „Šis čempionatas sėkmingai vyksta jau antrus metus. Rungtyniauja ir mano auklėtiniai. Malonu matyti, kai užsimezga graži draugystė, rokiškėnai palaiko vilniečius, o šie – rokiškėnus. Visoje Lietuvoje vyksta keliolika turnyrų, todėl skaičiuojami komandų taškai. Aritmetika jauniesiems krepšininkams, kaip ir varžybos, patinka, be to, privalome dalyvauti, antraip prarasime taškus“, – pasakojo pandėliškis.

Pandėlio sporto šventė

Martyno darbų sąraše – Pandėlio miesto šventė, kuri vyksta per Onines. „Šis renginys – tradicija. Buvo nutrūkusi, tačiau su bendruomene atgaivinome. Sporto šventėje žaidžiamas krepšinis, futbolas, tinklinis, „prilipdome“ ir papildomų rungčių. Nėra lengva tokią šventę surengti. Man asmeniškai lengviau organizuoti keliolika krepšinio turnyrų Lietuvoje nei šį vieną renginį Pandėlyje. Norisi įsteigti ir apdovanojimų, ir kitų prizų, o viskas kainuoja. Masiniai renginiai kitaip reklamuojami, tad pritraukti rėmėjų yra lengviau. Jau buvau pažadėjęs Pandėlio sporto šventės nebeorganizuoti, tačiau ji reikalinga bendruomenei…“ – pasakojo Martynas.