Martyno Jankaus muziejaus projektą „Išnykęs ir dingstantis paveldas: Mažosios Lietuvos bažnyčios” vainikavo įspūdingas renginys

Pagėgiai

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt

101673

Ankstyvas rugsėjo 28 dienos rytas buvo šiek tiek neįprastas, mat Pagėgių autobusų stotyje būriavosi nemaža pagėgiškių ir svečių grupė, pasiruošusi visos dienos kelionei ir netrukus du autobusai sausakimši keliautojų, pajudėjo pirmojo tikslo link.

Foto galerija:

2019 – aisiais, minint atkurtos evangelikų liuteronų bažnyčios Lietuvoje šimtmetį, Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus, siekdamas aktualizuoti ir skatinti domėjimąsi sakraliniu Mažosios Lietuvos paveldu, Lietuvos kultūros tarybai teikė ir gavo pritarimą projektui “Išnykęs ir dingstantis paveldas: Mažosios Lietuvos bažnyčios”. Taigi, ir tos dienos tikslas buvo aplankyti penkias įspūdingiausias Pagėgių krašto bažnyčias. 1939 m. Klaipėdos kraštas buvo padalintas į 3 bažnytines administracines sritis: Pagėgių, Šilokarčemos ( Šilutės) ir Mėmelio (Klaipėdos). Buvo numatyta, kad šis projektas bus tęstinis apimantis būtent šių trijų Mažosios Lietuvos apskričių dingusį ir išlikusį liuteroniškąjį sakralinį paveldą. Pirmaisiais projekto vykdymo metais buvo aktualizuotos vienuolika buvusios Pagėgių apskrities bažnyčių: neišlikusios - Natkiškių, Piktupėnų, Plaškių, Smalininkų, Viešvilės ir išlikusios - Žukų, Vilkyškių, Pagėgių, Rukų, Lauksargių, Vilkyškių. Neišlikusių penkių bažnyčių atkūrimą 3D formatu sutiko atlikti paveldo architektas Aurimas Širvys. Dalyvaudamas ir projekto pristatymo kelionėje, Aurimas sugebėjo patraukliai apibūdinti ir pabrėžti Mažosios Lietuvos architektūros grožį ir išskirtinumą.

Pirmasis lankytinas objektas – Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia mus pasitiko plačiai atvertomis durimis, o prieigose jau laukė šios bažnyčios globėjas, bažnyčios istorijos žinovas Raimondas Genutis. Jo profesionalų pasakojimą vainikavo netikėtai bažnyčios viduje suskambusi Airidos Burkauskienės atliekama literoniška giesmė. Beje, nuostabus Airidos balsas lydėjo kelionės dalyvius visose lankomose bažnyčios.

Kitas lankytas objektas – Piktupėnų evangelikų liuteronų bažnyčios vieta. Gaila, tačiau ši išskirtinės architektūros bažnyčia, kurios bokštą vainikavo ne kryžius, o vėtrungė, sovietų valdžios valia neišliko. Prie 1922 m. pastatyto paminklo, skirto Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems piktupėniškiams, nuskambėjus mažlietuviškai giemei, architektas ekskursantus palydėjo iki labai ryškiai bažnyčios perimetrą žyminčių pamatų ir papasakojo apie šios bažnyčios architektūrą.

Kelionės dalyviai aplankė ir Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčią, kurioje be architekto Aurimo Širvio komentarų, sveikinimo žodį tarė šios bažnyčios kunigas Gediminas Kleinas ir nuolat nuoširdžiai šia bažnyčia besirūpinanti Erna Vaišvilienė.

Neilgai trukus autobusai jau stovėjo Katyčių bažnyčios prieigose. Šios nepaprastai tvarkingos, puikiai išlikusios bažnyčios klebonas Valdas Miliauskas įkvepiančiai papasakojo svarbiausius šios bažnyčios gyvavimo ir išlikimo aspektus.

Paskutinis šios kelionės sakralinis objektas – Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia nieko negalėjo palikti abejingu. Jos buvusią didybę dabar liudija tik dar tebestovinčios sienos, įrėmintos arkiniais bestikliais langais, puikios sieninės tapybos fragmentai, nutrupėję lipdiniai ir brangių ispaniškų grindų plytelių “salelės”. Su didele meile šios bažnyčios istoriją pasakojo istorikė Roza Šikšnienė, apie bandymą bažnyčią išsaugoti – Rita Bergner, o apie galimybę ją prikelti – ilgametė, pasiaukojančiai dirbanti Plaškių bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė.

Kelionę baigėme Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje, kur buvo pristatyta planšetinė kilnojamoji 12 pozicijų paroda apie Pagėgių krašto išlikusias ir neišlikusias evangelikų liuteronų bažnyčias ir visus sužavėjęs Nerijaus Širvio sukurtas videofilmas apie jas. Renginį baigėme padėkomis ir “kafija” su naminiais pyragais.

Dėkojame Pagėgių savivaldybės administracijai ir Kultūros tarybai finansavusioms šį projektą ir tariame nuoširdų ačiū visiems, prisidėjusiems prie projekto kūrimo bei dalyvavusiems projekto “Išnykęs ir dingstantis paveldas: Mažosios Lietuvos bažnyčios” pristatymo renginyje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt