PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2020 m. Vasario 20 d. 12:28

Martyna Vaitkūnaitė: „Svajoju apie geresnį rytojų – sau, savo miestui ir savo šaliai“

Kaunas

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt


118617

2018 metais Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, kuriame numatyta stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas skirti papildomų balų už dalyvavimą ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje, tarptautinėje savanoriškoje veikloje.


Foto galerija:

86453952-629349444552674-6231475093789212672-n-kopija.jpg
85239586-509759446572850-2350305833511813120-n-kopija.jpg
85073801-1543780762437429-1072864409426067456-n-kopija.jpg

Šiuo metu savanorystė Lietuvoje sukuria apie 0,5–1,5 proc. bendro vidaus produkto (BVP), o kai kuriose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius siekia net apie 10–12 proc. Todėl pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama savanorystės skatinimui, į kurią aktyviai įsitraukia ir Prienų krašto jaunimas. Jo gretose – ir septyniolikmetė prieniškė Martyna Vaitkūnaitė, „Gyvenimo“ Padėkos dienoje pelniusi Prienų bendruomenės nominaciją „Metų spindulys“. Martyna savanoriauja nuo penktos klasės ir, kaip pati teigia, šiame kelyje įprasmina savo pilietines pareigas.
Anot merginos, toks laisvalaikio praleidimo būdas nebuvo sąmoningas sprendimas, nes padėti kitiems ji pradėjo visai atsitiktinai, kai kartu su Prienų bendruomenės Vaikų dienos užimtumo centru dalyvavo „Maisto banko“ organizuojamoje akcijoje, tačiau tai buvo tik pirmieji žingsniai didesnių darbų link… Besimokydama šeštoje klasėje, mergaitė prisijungė ir prie Jaunųjų maltiečių, ir nors nuo savanorystės pradžios praėjo jau šešeri metai, ji iki šiol pamena pirmąją patirtį, privertusią susimąstyti apie savanoriškos veiklos prasmę. Tuomet su jaunaisiais maltiečiais mergaitė lankėsi Prienų Globos namuose. „Tą dieną buvo pirmas kartas, kai matėmės su ten gyvenančiais žmonėmis. Kiek pamenu, visi kartu darėme rankdarbius. Nežinau, kiek laiko ten praleidome, bet žinau, kad namo grįžau emociškai pailsėjusi ir „velniškai“ laiminga“¸ – įspūdžiais dalijosi M. Vaitkūnaitė.
Martyna aktyviai dalyvauja ir politikos srityje, tiesa, ji nesiekia būti jaunąja politike, o yra viena iš organizacijos „Žinau, ką renku“ narių. Šios organizacijos nariai stebi politinius įvykius mūsų krašte, politikų pažadus ir kaip jie tuos pažadus įgyvendina. Kartu su kitais organizacijos nariais mergina rengia debatus, skatina žmones ateiti balsuoti bei domėtis, ką ir kodėl jie renka. „Visi dirbame dėl bendro tikslo, kad atėję prie balsadėžių bet kurių rinkimų metu galėtume tarti: „Žinau, ką renku“, – teiga septyniolikmetė. Paauglės teigimu, Lietuvos pilietis turi būt sąžiningas sau ir kitiems, ne tik skųstis, bet ir stengtis dėl geresnės mūsų visų ateities. Ieškoti būdų ir galimybių tobulinti valstybę, o jei tokie užmojai per dideli – bent jau pasirūpinti, kad jo pačio gyvenamoji aplinka būtų tik geresnė.
Prieš porą metų Martyna taip pat prisijungė prie „Active Citizens“ programos, kurios tikslas – aktyvinti socialinius pokyčius visuomenėje. Merginos nuomone, per tuos dvejus metus Prienų miestas išties keitėsi į gerąją pusę, tačiau, anot jos, prieniškiams vis dar trūksta bendruomeniškumo bei noro bendradarbiauti su aplinkinėmis savivaldybėmis. Prie socialinių pokyčių moksleivė prisideda ir dalyvaudama Anos Frank Jaunimo tinklo veikloje, kuris organizuoja renginius prieš stereotipus ir diskriminaciją. Savanorė pastebi, jog lietuviai bene labiausiai nepakantūs tiems dalykams, kurie jiems yra neįprasti arba visiškai nauji, tačiau, pasak jos, situacija gerėja, o ypač tarp jaunimo, kuris, kaip pastebi Martyna, naujovėms yra šiek tiek pakantesnis nei suaugusieji. Jos teigimu, jauni žmonės pasaulį mato kiek kitaip, šiek tiek liberaliau, todėl Martyna mano, kad tolerancijos ribos ateityje plėsis, o situacija Lietuvoje tik gerės.
Paklausta, ką jai reiškia savanorystė, veikli mergina tvirtina, jog šį klausimą dažnai užduoda ir pati sau: „Visų pirma, tai yra pamoka, leidžianti patirti ir išmokti tai, ko įprastai mokyklos suole neišmoksi. Tai gali būti tokie paprasti dalykai, kaip pakantumas ir pagarba, nuolankumas. Antra, tai yra daug laimės suteikiantis hobis, nes tik padėdama žmonėms ir būdama šalia jų jaučiuosi laiminga“, – mintimis dalijasi jaunosios kartos atstovė.
Ir savanorystės kelyje, ir asmeniniame gyvenime Martyna vadovaujasi šūkiu: „Jei kažkas sako, kad ko nors nesugebėsi – imk ir padaryk tai tuoj pat“. Beje, šį gyvenimo credo ji ne kartą yra pritaikiusi ir praktiškai. Su šypsena veide moksleivė dalijasi prisiminimais, kai pati netikėjo, jog per pertrauką išmoks visą ištrauką iš lietuvių kalbos vadovėlio mintinai, tačiau, anot jos, rezultatas parodė, jog nieko nėra neįmanoma. „Na, o kalbant rimtai, visada laikiau save droviu žmogumi, nors dauguma sakė kitaip. Visuomet kartojau sau, kad nesugebėsiu kalbėti prieš didelę grupę žmonių, tačiau dabar stoviu prieš minią drąsiu veidu ir kalbu. Dėl to savimi tikrai didžiuojuosi“, – pasakoja M. Vaitkūnaitė.
Be visų įvardintų veiklų, Martyna taip pat dalyvauja Prienų krašto savanorių klubo veikloje ir kitose iniciatyvose. Nepaisant to, jog mergina savanoriauja ne vienoje organizacijoje, ji pati teigia, jog mėgstamiausia savanoriška veikla yra neprašyta pagalba artimiesiems ir draugams. „Nesu puiki guodėja, bet esu gera klausytoja ir dėl artimų žmonių galiu mesti bet kokį savo darbą“, – sako mergina. „Žiburio“ gimnazijos moksleivė taip pat prisipažįsta, jog dėl savo veiklų yra praleidusi ne vieną ir ne dvi pamokas, tačiau mokslai dėl to nenukenčia. Pasak jos, neretai mokytojai stebisi, jog po visų savanorystės projektų jaunimas grįžta kur kas energingesnis ir labiau motyvuotas mokytis nei kada nors anksčiau.
Mergina atvirauja, jog daryti gerus darbus padeda ne tik mokytojų palaikymas, bet ir šeima, draugai, kurie visuomet skatina tobulėti bei padėti kitiems. „Žinoma, kartais ir jie pasako, kad turėčiau apsiriboti viena veikla ar daugiau laiko skirti mokslams, tačiau netrukus puikiai supranta, kad be pagalbos kitiems gyventi aš negaliu. Vėliau negali ir jie“, – teigia Martyna.
Vienuoliktoje klasėje besimokanti gimnazistė šiuo metu bene daugiausia laiko skiria mokslams ir, žinoma, savanoriškai veiklai. Be to, jai labai patinka rašyti, tik ne visuomet tam randa laiko, todėl Martyna drąsiai sako, jog savanorystė pamažu tampa ne tik hobiu, bet ir gyvenimo būdu.
Tiems, kurie klausia, apie ką svajoja šiuolaikinis jaunimas, Martyna taip pat turi atsakymą: „Kaip ir dauguma, svajoju apie geresnį rytojų – sau, savo miestui ir savo šaliai. Žinoma, tokios svajonės, kaip mokyklos baigimas, aukšti egzaminų įvertinimai ir vieta universitete taip pat nepalieka mano minčių“. Jauna mergina po truputį ruošiasi ir baigiamiesiems egzaminams, nes pagrindinis jos tikslas – medicinos studijos. „Galbūt tai nėra susiję su pilietine savanoryste, tačiau noras padėti kitiems tarsi yra mano kraujyje ir nemanau, kad galėčiau jį iš ten kaip nors pašalinti“, – šypsosi paauglė.
Rimantė Jančauskaitė