Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Regina KulbokaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Prieš metų finišą, vos prasidėjus gruodžiui, startuoja ir neolimpinė sporto šaka – kalėdinių eglių varžytuvės. Varžosi visi – ir didieji miestai, ir mažos gyvenvietės ar net atskiros bendruomenės. Dygsta kalėdiniai miesteliai su valgomomis ir nevalgomomis atrakcijomis, bet juose visvien svarbiausias akcentas – kalėdinė eglutė, iki Trijų karalių dienos tampanti miesto vizitine kortele ir vos ne svarbiausiu lankytinu objektu. Giriamu ar kritikuojamu – čia jau priklauso nuo piliečių lūkesčių, intencijų ir estetinio skonio.
Bet ne paskutinėje vietoje yra ir pinigai. Antai Vilnius giriasi svarbiausiai metų eglei ir jos aplinkai nepašykštėjęs 300 tūkst. eurų, Kaunas teigia savosios gražuolės puošybai skyręs perpus mažesnę sumą, o Klaipėda reprezentuojasi dar kuklesniais skaičiais: puošė natūralią, miestelėnų padovanotą žaliaskarę, nes svarbiausia – natūralumas ir šilta bendrystė.
Kaipgi šiame kontekste atrodo pagrindinis Marijampolės kalėdinis akcentas?
Jau nebe pirmus metus natūrali eglė J. Basanavičiaus aikštėje nepuošiama. Gal ir gerai, nes patirčių būta ir ne pačių geriausių: dažniausiai atrodė graudžiai, o kartą kilus stipriam vėjui buvo net „išversta iš koto“.
Sukonstruotoji patikimesnė, tad jau keletą metų būtent tokia žialiaskarė papuošia centrinę miesto aikštę. Šiemetė – ne išimtis. Gal ir ne išskirtinė bendrame visuotinių varžytuvių dėl gražiausios titulo kontekste, bet gėdos nedaro. Ją savivaldybė šventiniam laikotarpiui išsinuomojo paskelbusi viešąjį konkursą, kurį laimėjo UAB „Švenčių studija“. Pagal viešųjų pirkimų tarnybos pateikiamą informaciją, kalėdinės eglės nuomos sandorio vertė – 27830 eurų.
Vis dėlto ne vien tik eglė šiemet buvo įkurdinta J.Basanavičiaus aikštės erdvėse. Kad kalėdinis ir metų kaitos įspūdis būtų stipresnis, Savivaldybė nusprendė padovanoti miestelėnams ir „gabalėlį žiemos“ – ledo areną. Ją Savivaldybės administracija irgi išsinuomojo konkurso būdu iš kauniečių UAB „Taiklu“.
Privatizavimo tarnybos duomenimis, šio sandorio vertė – 44582 eurai. Arenos teikiamais malonumais bus galima nemokamai mėgautis iki balandžio 1-osios.
Nuo kaprizingos lietuviškos žiemos siurprizų ledo areną saugo stogas. Jį Savivaldybė taip pat konkurso būdu išsinuomojo iš jau minėtos UAB „Taiklu“ už 11993 eurus.
Kad ledo arena nevirstų tvenkinėliu, reikia palaikyti atitinkamą temperatūrą. Šaldymo intensyvumas priklauso nuo oro sąlygų. Jei lauke – pliusas, šaldymo įranga elektros energijos sunaudoja daugiau, jei minusas – galima ir visai be elektros išsiversti.
„Suvalkiečio“ kalbintas Marijampolės savivaldybės Aplinkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius informavo, kad per visą arenos eksploatacijos laikotarpį, t. y. iki balandžio 1-osios, reikiamos ledo būklės palaikymui elektros energijos gali būti sunaudota apytikriai už 5000 eurų. Jei laikysis šaltukas – gerokai mažiau.