PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2019 m. Balandžio 26 d. 13:51

Mamai gimtadienio dovana – choro koncertas

Klaipėda

98-ojo gimtadienio proga žvelsėniškę Genovaitę Šimkienę pradžiugino buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro „Atminties aidai“, kuriame dainuoja ir dukra Genovaitė Zita (sėdi dešinėje), koncertas. Į jį mamą atlydėjo dukra Ieva (sėdi kairėje). Autorės nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt


81507

Kaip pradžiuginti mamą, kuriai sukanka 98-eri, gargždiškė Genovaitė Zita Kavaliauskienė ilgai nesvarstė. Pasitarusi su seserimi Ieva, su bendraminčiais iš choro „Atminties aidai“ ir jo vadove Kristina Katauskiene praėjusią savaitę brangiausiam žmogui padovanojo koncertą.

„Mama, tu vis klausdavai, kur aš išbėgu vakarais. Sakydavau, kad į repeticijas. Šiandien paklausyk dainų, kurias dainuoju su buvusių tremtinių ir politinių kalinių choru „Atminties aidai“, – jaudindamasi į mamą Genovaitę Šimkienę kreipėsi dukra Genovaitė Zita saulėtą praėjusios savaitės dieną Gargždų kultūros centre. Džiaugdamasi, kad mama sulaukė tokio amžiaus, dukra sakė, kad tai esą ne tik genai, bet ir mamą gerai prižiūrinčios sesers Ievos nuopelnas. Ji su vyru mamą ir atlydėjo iš Klaipėdos į Gargždus.

Buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro „Atminties aidai“ dainos apie gimtinę 98-ąjį gimtadienį pasitikusią G. Šimkienę nukėlė į gimtąjį Žvelsėnų kaimą, kuriame ji kasmet leidžia šiltas pavasario, vasaros ir rudens dienas. „Mama laukia, kada sušils taip, kad galėtume iš Klaipėdos grįžti į gimtąją sodybą, kurioje daugybė jos širdžiai mielų daiktų, nuotraukos. Čia jos širdis atsigauna“, – šypsojosi dukra Ieva Žindžiuvienė.

Gimtuosiuose Žvelsėnuose šeimos prisiminimus saugo ir seni medžiai, ir upė, kurioje vaikai pliuškendavosi, kuri ir skyrė, ir siejo su kitapus gyvenusiais dėdėmis ir tetomis. „Visą gyvenimą vieni pas kitus į svečius keliaudavom“, – prisiminė Ieva, irgi laukianti, kada iš Klaipėdos, kurioje gyvena apie keturis dešimtmečius, vasaroti su mama ir vyru atvažiuos į Žvelsėnus.

Du vaikus palaidojusios G. Šimkienės nepalaužė netekties skausmas – sunkiomis valandomis ją guodė dainos, kurių išmokė ir dukrą Genovaitę Zitą. Tad vieną abi užtraukė ir tą įsimintiną dieną, kai visos „Atminties aidų“ dainos skambėjo ilgaamžei. Paklausta, kaip reikia gyventi, kad sulauktum vos ne šimto metų, G. Šimkienė patarė: „Reikia savęs žiūrėt, būt linksmiems, mylėt žmones. Visi žmonės yra geri. Kalbėdama poterius visiems linkiu laimės, kad gerai gyventų. Šeimoj sutarimo reikia.“ Vos 19 metų iš meilės ištekėjusi už porą metų vyresnio Felikso, Genovaitė sakė nesigailėjusi. Skirtinguose upės krantuose gyvenusiems jauniems žmonėms buvo lemta kurti gyvenimą kartu sunkiais laikais.

„Margas mūsų tėvelių gyvenimo kelias, teko plaukti ir prieš srovę, ir pasroviui. Tėvelis liko be mamos, kai ši jį gimdė. Auginti paėmė dėdė Jašinskas iš Kvietinių. Šis leido giminaitį į Kretingos žemės ūkio mokyklą. Kaip raštingam žmogui tėvukui pasiūlė dirbti apylinkės pirmininku“, – prisiminusi vaikystę graudinosi G. Z. Kavaliauskienė. Jos sesuo Ieva pridūrė, kad tėvelis mirė 91-erių per žmonos gimimo dieną.

Graudulio ašaras čia pat nubraukė šviesūs vaikystės prisiminimai, kuriuose visada liks mylintys tėvai ir seneliai.