Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Paveiksle – mus stebinčios akys. Kūrinį pristatė autorė Sofija Sadauskaitė (su mikrofonu) ir jos pagalbininkai. Ričardo PASILIAUSKO („Suvalkietis“) nuotrauka
Birutė MontvilienėŠaltinis: Etaplius.lt
Marijampoliečiai ir miesto svečiai intensyviai lankosi miesto centre, apžiūrinėdami, kokiais meno kūriniais Marijampolę papuošė šiemetinio architektūros ir meno simpoziumo „Malonny“ dalyviai. Simpoziumas truko visą praėjusią savaitę, o darbų apžiūrai buvo surengta ekskursija „Nuo paveikslo… prie paveikslo“.
Akys, tykančios nuopolio, ir „Graikija“, kviečianti iškylauti
Į ekskursiją, kurios metu buvo pristatomi naujieji – šiemet penki – profesionalaus gatvės meno kūriniai, pakvietė simpoziumo organizatorių grupė. Kiekvieno darbo pristatymą lydėjo originalūs, prie darbo temos priderinti meniniai pasirodymai. Nuotoliniu būdu darbus pristatė ir patys autoriai – klausėmės jų kalbų įrašų. Beje, ir tapoma šiemet buvo netradiciškai. Dėl pandemijos metu taikomų kelionių apribojimų menininkai atvykti į Marijampolę negalėjo, tad projekto savanoriams atsiuntė darbų vizualizacijas. Buvo daromi eskizai, nuotoliniu būdu tariamasi su menininkais ir piešiniai perkeliami ant sienų – taip dirbo šiemetinio „Malonny“ savanoriai.
Šių metų „Malonny“ – jau septintasis. Per septynerius metus mūsų miestas pasipuošė ne bet kokiais, o profesionalių autorių sienų piešiniais. Taigi galeriją po atviru dangumi Marijampolėje kuria garsūs užsienio menininkai, suburti Niujorke gyvenančio Rėjaus (Ray) Bartkaus. Ir tik vienas iš autorių kasmet būna konkursą laimėjęs marijampolietis. Šiemet iš 28 pateiktų darbų konkursą laimėjo Sofijos Sadauskaitės kūrinys „Jungement“. Jaunoji autorė jį nutapė ant Gedimino gatvės 2-ojo pastato sienos, esančios Kačių kiemelio prieigose – būtent į naująjį paveikslą dabar žvelgia pastogėje esanti katės skulptūra. Šis piešinys, pasak jaunosios autorės, simbolizuoja kačių, sekančių savo grobį, akis, jos tyko, kol grobis suklups... Tokių pačių sąsajų galime rasti ir žmonėse, kai jie laukia daug pasiekusio žmogaus nuopolio.
Pasak Sofijos, sunkiausia buvo pasiruošti sieną tapyti, tad ji dėkinga pagalbininkams. Autorė patikino, kad konkurso laimėjimas ir galimybė papuošti vieną iš Marijampolės sienų jai buvo neįtikėtina laimė. Jaunoji menininkė tokį tikslą puoselėjo daug metų savanoriaudama šiame projekte, ir svajonė išsipildė. Na, o mus šis darbas žavi prie senosios miesto dalies tinkančia spalvų gama – į aplinką kūrinys harmoningai įsilieja, o jo filosofija – kviečianti susimąstyti.
Antrasis darbų pristatymo ekskursijos objektas – R. Bartkaus kūrinys „Graikija“, nutapytas P. Butlerienės skersgatvyje, ant pastato, esančio greta vidinio buvusios ūkinių prekių parduotuvės kiemo, sienos. R. Bartkaus darbai visada džiugina savo estetika, tad jų laukiame su nekantrumu. Šį kartą piešinys – didoko formato, užima visą seno pastato sieną. Vaizduojamos graikiškos kolonos mėlyname fone. R. Bartkus pasakojo, kad sienų, kurias pageidaujama papuošti piešiniais, nuotraukos autoriams kasmet atsiunčiamos iš anksto. Pastaroji jau kelerius metus vis likdavo nepasirinkta.
„Man šios sienos taip pagailo, kad nutariau pagaliau ja pasirūpinti... Pamaniau – marijampoliečiai ir jų svečiai gali priešais esančioje pievelėje iškylauti – atsinešti vyno, graikiškų salotų ir nusifotografuoti.... Taigi, Graikijoje atsidurti nesutrukdys jokios pandemijos“, – sakė R. Bartkus. Tačiau pastato savininkams, ko gero, derėtų pasirūpinti ir stogu – jis atrodo nekaip ir nelabai dera prie paveikslu tapusio fasado.
Piešinio pristatymą lydėjo subtili saksofonu atliekama muzika.
Gyvatė, šeimos istorija ir… pražydusi tvora
O prie kito kūrinio jau kvietė džiunglių garsai. Ritmingas būgnų šėlsmas padėjo susipažinti su paveikslu, žaismingai pavadintu „Spurgų gyvatė“. Jį miestui padovanojo jau antrą kartą simpoziume dalyvaujantis kūrėjų duetas „The Bubble Process“. Menininkai teigė, kad jie Marijampolei norėjo padovanoti piešinį, kuris praeivius priverstų šypsotis. Šis piešinys taip pat yra P. Butlerienės skersgatvyje.
Pirmą kartą „Malonny“ dalyvaujanti Džiudi Tuvalectiva (Judy Tuwaletstiwa) iš Naujosios Meksikos kūrinyje „Pasakotoja“ Marijampolėje įamžino gražią ir labai sentimentalią savo šeimos istoriją. Šis piešinys nutapytas ant kavinės „Nica“ šoninės sienos. Visi šie keturi piešiniai – senojoje miesto dalyje, ant šoninių pastatų sienų – kad neužgožtų pačių pastatų.
Vienas garsiausių lietuvių kilmės vizualaus meno kūrėjų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Niujorke, Žilvinas Kempinas šiemet Marijampolę papuošė triptiku „Tvoros žydėjimas“. Piešinys yra ant užtvaros, esančios prieš prekyvietę Bažnyčios gatvėje. Kūrinio forma – trys identiški stačiakampiai. Šis piešinys – vienas subtiliausių iš šiais metais nutapytų darbų. Kaip aiškino pats autorius, siekta dinamiškumo, bangavimo efekto, muzikalumo. Tai improvizacija – tarsi muzikoje. Šis darbas atliktas kitokia, nei kitiems „Malonny“ kūriniams būdinga, aerozolinių dažų technika.
Kelionę „Nuo paveikslo... prie paveikslo“ vainikavo pasaulio motoakrobatikos čempiono Pauliaus Labanausko pasirodymas.
Taigi, šiuo metu Marijampolėje jau yra arti 30-ies darbų po atviru dangumi kolekcija.
„Iš tikro nebūčiau nustebęs, jeigu „Malonny“ šiais metais nebūtų įvykęs. Juk renginio pagrindas yra kūrėjų iš įvairių pasaulio šalių bendradarbiavimas. Džiaugiuosi, kad pavyko sukurti tarpinį variantą, kai kūrėjų iš JAV sukurtus darbus ant sienų perkėlė savanoriai. Įdomu tai, kad visi be išimties menininkai sukūrė maksimalaus dydžio darbus, pasitikėdami Marijampolės savanoriais ir nenorėdami riboti savo kūrybinių galimybių“, – savo mintimis dalijosi „Malonny“ prezidentas Rėjus Bartkus.
Uždarymui – filmas ir tarptautinis performansas
Visą savaitę trukusį tarptautinį meno ir architektūros simpoziumą vainikavo šventinis renginys – festivalio „Kino pavasaris“ dovana miestui filmas „Šuns širdis“ ir muzikos performansas „Hydrated Metallics“.
Festivalio „Kino pavasaris“ parinktas filmas tarsi nutiesė kino tiltą iš Lietuvos į Niujorką. Filmo režisierė Laurie Anderson yra puikiai žinoma ir vertinama, filmas atitinka „Malonny“ koncepciją – puoselėti miestų savitumą, panaudojant idėjų migraciją.
„Kai „Malonny“ pasiūlė prisijungti, tą pačią akimirką pagalvojome apie menininkę L. Anderson ir jos filmą „Šuns širdis“. Ji savajai istorijai pasakoti naudoja balsą, muziką, garsą, vaizdą, užrašytus žodžius. Meninės raiškos įvairovę skatina ir „Malonny“. Režisierės asmenybė darniai dera Rėjaus Bartkaus, Žilvino Kempino ir kitų menininkų kompanijoje“, – sakė festivalio „Kino pavasaris“ komanda, kviesdama į nemokamą seansą.
Filmas – esė apie meilę, mirtį ir kalbą.
Po filmo vyko virtualus tarptautinis performansas „Hydrated Metallics“. Ekrane grojo atlikėjai iš Niujorko.