Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
ERIKO LAUŽADŽIO nuotr.
Jūsų PanevėžysŠaltinis: Etaplius.lt
Panevėžio Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčia kartu su paramos ir labdaros fondu „Nauja viltis“ rūpinasi ir teikia visapusišką pagalbą su įvairiomis priklausomybėmis susidūrusiems asmenims, tačiau po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje ir iš ten masiškai ėmė bėgti žmonės, maldos namų bendruomenė susitelkė bendram tikslui – padėti Panevėžyje prisiglaudusiems ukrainiečiams.
Didelis būrys savanorių kasdien rūšiuoja miestiečių paaukotus daiktus, socialiame tinkle „Facebook“ nuolat skelbia informaciją, kokių daiktų šiuo metu labiausiai trūksta šeimoms, rūpinasi karo pabėgėlių apgyvendinimu, vežioja juos į registracijos centrus, medicinos ir gydymo įstaigas, „Maisto banką“ ir kitas organizacijas. Plačiai duris atvirusi bažnyčia, kasdien čia sulaukia per trisdešimt ukrainiečių šeimų.
Registruota beveik 35 tūkst. ukrainiečių
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iš namų privertė bėgti milijonus ukrainiečių šeimų. Jungtinių Tautų organizacijos duomenimis, nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios, šalį paliko per 3,5 mln. gyventojų, manoma, kad iš savo namų pabėgti buvo priversti iš viso apie 10 mln. žmonių.
Nuo karo bėgančios šeimos su mažais vaikais ieško prieglobsčio įvairiuose pasaulio kampeliuose – dalis jų atvyko į Lietuvą ir namus rado Panevėžio mieste.
Lietuvos statistikos departamento duomenis, Lietuvoje jau registravosi daugiau nei 34,9 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 15,3 tūkst. iš jų – nepilnamečiai. Migracijos departamento Panevėžio skyriuje įregistruoti 877 nuo karos bėgantys ukrainiečiai, iš jų – 380 nepilnamečių.
Iš visų iki šiol Panevėžio skyriuje registruotų atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, 96 vaikai yra jaunesni nei šešerių metų.
Lankosi kasdien
Tam, kad čia galėtų išgyventi, ukrainiečiams į pagalbą skuba kaip niekada susitelkę panevėžiečiai. Karo pabėgėliams duris atvėrė ir Panevėžio Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčia. Maldos namuose kasdien apsilanko per trisdešimt ukrainiečių šeimų – čia jos randa ir gauna visko, ko reikia naujo gyvenimo pradžiai, pradedant nuo įvairiausių daiktų, maisto iki psichologinės pagalbos.
Bažnyčioje įvairiems daiktams sandėliuoti skirta daugiau nei dviejų šimtų kvadratų patalpa – čia tvarkingai savanorių išrūšiuoti daiktai iškeliauja į ukrainiečių šeimas. Jos pačios apsilanko dievo namuose ir išsirenka tai, ko reikia.
Bažnyčia tapo antrais namais
Paramos ir labdaros fondo „Nauja viltis“ direktorė Irina Burkauskienė sako, kad pastarosiomis dienomis daugelis bendruomenės narių ir savanorių gyvena be jokio atokvėpio.
„Galima sakyti, kad mes čia apsigyvenome. Nuvežame kokią šeimą ten, kur jai reikia, vėl grįžtame, vėl dirbame. Žiūrime ko reikia, ko trūksta, ko nebereikia ir dalinamės socialiniuose tinkluose. Vieni daiktus atneša, kiti išsineša, čia žmonės nuolatos keičiasi“, – apie kasdienybę pasakojo I. Burkauskienė.
Moteris džiaugėsi, kad panevėžiečiai taip šiltai ir noriai atsiliepia į pagalbos šauksmą. Gyventojai aukoja kas ką gali, nuo dantų šepetėlių iki buitinių daiktų. Įmonės atveža įvairių higieninių reikmenų, verslininkas dovanojo keletą dėžių naujos avalynės, ūkininkė – daržovių, viena moteris dovanojo didelį kiekį medaus. Anot fondo direktores, visada trūksta puodų, keptuvių, arbatinukų, plaukų džiovintuvų, lygintuvų, dviratukų, paspirtukų, futbolo ir kitų kamuolių, pieštukų, flomasterių, spalvinimo knygelių.
Siūlo pagalbą
„Į bažnyčią ateina daug moterų iš miesto, kurios padeda surūšiuoti daiktus. Mes jų net nepažįstame, o jos ateina, sako turiu laiko, ar galiu padėti. Visus priimame ir net komandą jau turime, – džiaugėsi I. Burkauskienė ir tęsė: „Vakar bažnyčioje apsilankęs vyras žadėjo pagaminti specialias lentynas, kad būtų galima tvarkingai išrūšiuoti panevėžiečių atneštą avalynę. Ateina ir pačios ukrainietės mamos, jos padeda, savanoriauja, tvarko rūbus, net siūlosi išvalyti langus ar sutvarkyti maldos namus. Sako dar neturinčios darbo ir nori kažkuo užsiimti, prisidėti, visada paklausia ar reikia kažkokios pagalbos“.
Dalinasi su kitais
Pasak I. Burkauskienės, šeimos čia nuolat keičiasi. Vienos apsilanko vos kartą, kitos ateina kasdien. Vieną dieną neradusios, pavyzdžiui, lygintuvo, grįžta kitą dieną ir randa, nes panevėžiečiai nepertraukiamai veža įvairius daiktus. Kitos šeimos grįžta dėlto, kad grąžintų daiktus, jeigu jie nebėra reikalingi. Būna ir tokių atvejų, kai ukrainiečių šeimos pačios atneša didžiulius maišus drabužių, avalynės, patalynės.
„Jos sako, mums panevėžiečiai į namus atvežė maišus įvairiausių daiktų, ateina ir klausia, ar gali čia juos atnešti, nes kai kurie daiktai jiems nereikalingi, ne visko reikia. Ateina su maišais, nes tiek daug privežė ir nežino kur dėti, todėl nusprendė dalinti su kitais“, – pasakojo I. Burkauskienė.
Moteris pastebi, kad buvusi COVID-19 pandemija ir jos valdymas suskaldė visuomenę, žmonės buvo pikti, pavargę, susipriešinę, o dabar situacija pasikeitė.
„Mes tokie vieningi, tokie susitelkę. Vieni kitus girdime, suprantame, apkabiname, noriai padedame ir tai labai džiugina“, – sakė I. Burkauskienė.
Susitiks šeštadieniais
Ieškojusi pačių įvairiausių būdų, kaip padėti karo nuskriaustiems ir mūsų mieste apsigyvenusiems ukrainiečiams, bažnyčios bendruomenė ėmėsi ir kitos iniciatyvos – šeštadieniais maldos namų duris atvers ir ukrainiečių susitikimams.
„Jie galės ateiti, bendrauti, susipažinti. Bendradarbiaujame su organizacija, kuri ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra žinoma kaip „Samariečių krepšys“. Bendruomenės dalina dovanėles vaikams, o tos dovanėlės yra iš įvairių pasaulio šalių. Lietuvą dovanos dažniausiai pasiekia iš Vokietijos arba JAV.“, – apie iniciatyvą pasakojo Panevėžio Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčios kunigas, fondo „Nauja Viltis“ valdybos narys Ramūnas Kairys.
Planuose – žaidimų aikštelė
Be to, bažnyčios bendruomenė šalia maldos namų planuoja įrengti ir nedidelę vaikų žaidimo aikštelę, kad tiek šalia gyvenantys vaikai, tiek ukrainiečiai turėtų vietą, kur galėtų leisti laiką, bendrauti, susipažinti. Žaidimų aikštelė pasitarnautų ir tais atvejais, kai mamos ateina pasirinkti daiktų.
„Kol mamos žiūrinėjasi ko reikia, vaikučiai pavargsta, pradeda verkti, o, įrengus aikštelę, kartu su suaugusiųjų palyda jie galėtų smagiai žaisti ir leisti laiką. Būtų gerai ir mamoms, ir vaikams. Čia galėtų ateiti ir mūsų miesto vaikučiai, esam atviri visiems“, – sakė R. Kairys.
Pagalba iš širdies
Anot pastoriaus, mums sunku suprasti, ką iš tiesų išgyvena karo pabėgėliai. Galime bandyti tik įsivaizduoti ir tai yra siaubinga, o tada natūraliai atsiveria širdis ir norisi bent kažkuo prisidėti.
„Nieko ypatingo nedarome, nes kaip tikintys žmonės suprantame, kad artimą turim mylėti kaip save, o artimas yra kiekvienas žmogus, kuris pateko į bėdą. Šiuo atveju – mūsų draugai ukrainiečiai, kurie kovoja ne tik savo tėvynėje, bet ir tie, kurie bėga iš ten ir tampa mūsų tautos dalimi. Jie pateko į bėdą, o mes natūraliai galvojame, kaip galėtume ištiesti pagalbos ranką“, – kalbėjo R. Kairys.
jusupnv-03-1.jpg