Maisto taryba stabdys kylančias maisto kainas?

Lietuva

Min­dau­gas Ma­ciu­le­vi­čius, ŽŪK „Lie­tu­viš­ko ūkio ko­ky­bė“ di­rek­to­rius, pa­brė­žė, kad Mais­to ta­ry­ba tik­rai nė­ra skir­ta mais­to kai­noms re­gu­liuo­ti. (Min­dau­go Ma­ciu­le­vi­čiaus nuo­tr.)

Asta ŠukienėŠaltinis: Etaplius.lt

348480

Didelės maisto kainos Lietuvoje jau nieko nebestebina. Tačiau daugelyje Europos Sąjungos valstybių per 2024 m. jos padidėjo iki 5 proc. Mažesnės kainos fiksuojamos tik Lenkijoje, Čekijoje, Suomijoje. Siekiant nustatyti maisto brangimo priežastis ir užtikrinti maisto kainų skaidrumą bei prieinamumą vartotojams, Lietuvoje įsteigta Maisto taryba.

Maisto taryboje atstovai iš 27 sričių

Maisto taryba yra patariamoji institucija, kurios steigimas buvo numatytas XIX-osios LR Vyriausybės programoje. Jos tikslas – skatinti darnią ir tvarią maisto sistemą Lietuvoje. Šią tarybą sudarė ir jai vadovauja žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Šis darinys vienija 27 įvairių sričių atstovus, po keturis jų turi Lietuvos žemės ūkio taryba ir Lietuvos žemės ūkio rūmai.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, Maisto taryba siekia geresnio aprūpinimo sveiku, šviežiu, lietuvišku maistu bei maisto švaistymo mažinimo. Tarybos atstovai jau nuo pirmojo savo susitikimo vertina rinkos stebėsenos rezultatus, prisideda prie didesnio kainodaros skaidrumo, vartotojų informavimo ir pasitikėjimo, taip pat artimesnio institucijų ir rinkos dalyvių dialogo.

Maisto taryba visiems vartotojams viešina Žemės ūkio duomenų centro sukurtą įrankį – interneto svetainę www.produktukainos.lt, – kurioje kiekvienas jau dabar gali stebėti mažmeninių kainų statistiką. Svarbu tai, kad šios institucijos darbe dalyvauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bei Vartotojų aljanso atstovai, kurie diskusijose atliepia visų vartotojų poreikius ir lūkesčius.

Maisto taryba kainų nereguliuos

Į Maisto tarybos veiklą įsijungęs Mindaugas Maciulevičius, ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius, pabrėžė, kad ji tikrai nėra skirta maisto kainoms reguliuoti. Pasak jo, ši taryba užtikrina visos maisto grandinės skaidrumą, gali inicijuoti administracinės naštos mažinimą, padedant grandinės dalyviams taupyti ir tokiu būdu mažinti maisto produktų kainas.

Panašios maisto tarybos jau veikia kitose Europos Sąjungos šalyse šalių narių, nacionaliniu, regioniniu ar atskirų didmiesčių lygmeniu. Kaip teigė M. Maciulevičius, svarbiausia, kad tai yra saugi erdvė, socialinis dialogas tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų bei mokslo ir valdžios atstovų, kurioje galima identifikuoti visos grandinės problemas, faktorius, prisidedančius prie maisto kainų kilimo.

Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos di­rek­to­rė Go­da Alek­sai­tė pri­pa­žįs­ta, kad kai­na – la­bai svar­bus kri­te­ri­jus ren­kan­tis pro­duk­tus. (VVTAT nuo­tr.)

Pati maisto savikaina tampa vis didesnė

M. Maciulevičius pasidžiaugė, kad pirmojo Maisto tarybos posėdžio, vykusio vasario 20 d., metu kalbėta būtent apie visą maisto grandinę, apie tai, kaip pasiskirsto atskirų produktų kainos dalis joje: „Kiekvienam produktui tai labai skiriasi. Vienų didesnė yra gamintojų dalis, kitų – perdirbėjų, trečių – prekybininkų.“

Maisto tarybos atstovo teigimu, kol kas pats svarbiausias klausimas yra aiškiai identifikuoti faktorius, kurie prisideda ar prisidės prie maisto produktų kainų kilimo: „Kaip, pavyzdžiui, padidėjęs kuro akcizas, ateityje smarkiai augsiantis kelių mokestis sunkiasvoriam pervežimui, padidėjęs pakuočių perdirbimo mokestis, vis kylantys gyvūnų gerovės standartai nulėmė dirbtinį deficitą rinkoje, nes augintojams ir gamintojams reikia laiko persiorientuoti, pakeisti technologijas. Juolab natūraliai pati maisto savikaina yra didesnė dėl investicijoms imlių žaliojo kurso reikalavimų, padidėjusios elektros kainos, darbo jėgos brangimo beveik 10 proc. Jeigu žiūrėtume kiekvieną faktorių atskirai, tai, atrodo, įtakos nėra, tačiau juos bendrai susumavus, matomas tikrai didelis maisto savikainos augimas, kurio nei viena grandinės pusė negali absorbuoti vidiniais rezervais.“

Vartotojais neturi būti manipuliuojama

Maisto taryboje Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atstovauja direktorė Goda Aleksaitė. Jos teigimu, kaip už vartotojų teisių apsaugą atsakingai institucijai, šiuo atveju svarbiausia, kad nebūtų pažeistos vartotojų teisės: „Vartotojo teisė į aiškią ir laiku pateiktą informaciją yra itin svarbi. Tik matydami skaidrią informaciją apie kainas, vartotojai gali lyginti pasiūlymus ir priimti racionalius sprendimus.“

Anot G. Aleksaitės, kaina – labai svarbus kriterijus renkantis produktus. Taip pat reikšminga tai, kad vartotojais nebūtų manipuliuojama, naudojant rinkodarinius triukus, fiktyvias lojalumo programas ar neva ekologiškus, bet nepagrįstus teiginius apie produktus. Tam būtina užtikrinti patikimus ir vartotojui patogius informavimo įrankius.

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to eks­per­tas Leo­nar­das Mar­cin­ke­vi­čius įspė­ja, kad pre­kių ir pa­slau­gų kai­nų re­gu­lia­vi­mas ve­da į pa­klau­sos ir pa­siū­los dis­ba­lan­są. (LLRI nuo­tr.)

Pigių pinigų politika augina maisto kainas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovų Maisto taryboje nėra. Anot instituto eksperto Leonardo Marcinkevičiaus, centralizuotai analizuoti ir kontroliuoti kainų, kai šimtai tūkstančių vartotojų ir gamintojų kasdien priima sprendimus dėl pirkimo ir gamybos, nesugebėtų net ir pažangiausia institucija.

„Maisto taryba turėtų kelti ne kainų reguliavimo klausimus, o galvoti, kaip sudaryti sąlygas efektyviai rinkos veiklai“, – teigė jis.

LLRI nuolat primena apie visuotinio kainų augimo priežastis ir veiksnius: pigių pinigų politiką, pinigų „spausdinimą“ ir nuolatinį valiutos nuvertėjimą. L. Marcinkevičiaus nuomone, nereikia reguliuoti prekių ir paslaugų kainų, nes tai visada veda į paklausos ir pasiūlos disbalansą, prekių ir paslaugų trūkumą. Pasak L. Marcinkevičiaus, kai kaina dėl išaugusios paklausos turi didėti, dirbtinis kainos reguliavimas slopintų signalą, kad yra poreikis gaminti, tiekti ar importuoti santykinai mažiau prekių.

Nėra tinkamo supratimo apie kainų ir pajamų ryšį

LLRI eksperto L. Marcinkevičiaus teigimu, reikia šviesti visuomenę apie kainų vaidmenį, veiksnius, turinčius joms įtakos, kainų ir pajamų tarpusavio ryšį: „Vertindami kainą kaip pirkėjai, esame linkę manyti, kad ji yra per didelė, nes tai yra mūsų išlaidos. Vertindami kainą kaip pardavėjai, manome, kad ji – per maža, nes tai mūsų potencialios pajamos. Supratimas apie kainų ir pajamų ryšį skatintų visuomenės santarvę ir įgalintų politikus išvengti visuomenės supriešinimo.“

Reikalinga informacija apie pinigų kiekio augimą

Anot L. Marcinkevičiaus, su maisto įperkamumo problema susiduriantiems žmonėms reikia skirti tiesioginę socialinę paramą, skatinti bendruomeniškus sprendimus bei labdarą, o ne reguliuoti visų prekių ir paslaugų kainas.

Eksperto siūlymu, galima įpareigoti Lietuvos banką reguliariai teikti duomenis apie pinigų kiekio augimo dinamiką Lietuvoje ir euro zonoje Seimui ir kitoms atsakingoms institucijoms. Tai leistų atkreipti dėmesį į tikrąsias visuotinės infliacijos priežastis.

LLRI siūlo inicijuoti diskusiją dėl Europos Centrinio Banko tikslo – 2 proc. metinės infliacijos. Tai padėtų užtikrinti, kad Maisto tarybos iniciatorių siekis kovoti su kainų augimu neprieštarautų Centrinio Banko vykdomai politikai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt