Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: VAATC inf.
Iš Ukmergės į Vilniaus Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius atvežtų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimas rodo, kad ukmergiškių atskirtos maisto atliekos sudaro apie 30 proc. mišrių atliekų srauto.
Kad naujam geram įpročiui reikia laiko, rodo ir rūšiavimo klaidos – randama plastikinių maišelių, plastikinių prieskonių pakuočių, virtuvės šluosčių bei kempinėlių, sauskelnių, stiklainių, saldumynų ir kitų užkandžių pakuočių.
„Ir toliau kviečiu bei raginu gyventojus aktyviai prisidėti prie šio pilotinio projekto įgyvendinimo, nes šis maisto atliekų surinkimo būdas yra pakankamai pigus, nereikalaujantis papildomų investicijų ir nekeliantis įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.Tikiu, kad Ukmergės miestas greitai taps dar švaresnis ir tvaresnis“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas.
Tikslas – vienas, būdai – skirtingi
Visoms savivaldybėms yra iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. nuo viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio.
Savivaldybėse bus renkamos augalinės kilmės maisto atliekos kartu su tam tikromis virtuvės atliekomis (lupenos, obuolių graužtukai, kavos tirščiai, sugedę vaisiai, panaudoti popieriniai rankšluosčiai, popieriniai kavos filtrai, panaudoti arbatos maišeliai).
Kol kas dar ne visos savivaldybės pasiruošusios priimti gyvūninės kilmės maisto atliekas (mėsos ir žuvų atliekos, jų kaulai, vėžiagyvių kiautai, pieno produktų atliekos), kadangi ne visi maisto atliekų apdorojimo įrenginiai yra pritaikyti apdoroti gyvūninės kilmės maisto atliekas. Išsamesnę informaciją apie tokių atliekų rūšiavimą konkrečioje savivaldybėje turi pateikti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai priskiriama 141 kg maisto atliekų. 87 kg tokių atliekų susidaro namų ūkiuose, likusios – parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose ir pan.
Iki šiol per metus buvo surenkama tik 7 000 tonų maisto atliekų. Planuojama, kad efektyviai rūšiuojant iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 000 tonų maisto atliekų.
Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos pateks į mechaninio ir mechanino – biologinio apdorojimo įrenginius. Dalyje naujų įrenginių iš maisto ir virtuvės atliekų bus išgaunamos dujos, o likutinis substratas kompostuojamas, arba maisto atliekos iš karto bus kompostuojamos. Aplinkos ministerija skelbia, kad tokia maisto atliekų apdorojimo grandinė veiks Panevėžio, Utenos, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Alytaus ir Telšių savivaldybėse.
Svarbiausia – pastangos ir kantrybė
Kodėl savivaldybės nepasirinko vieningos maisto atliekų rūšiavimo sistemos ir kurie pasirinkimai geriausi? Klausimų ir svarstymų laviną, pasipilančią dabar po pranešimais maisto atliekų rūšiavimo tema, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius vertina kaip neišvengiamą reakciją į pokyčius ir linki kolegoms iš visos Lietuvos kantrybės į juos atsakant.
„Visi būdai atskirai surinkti maisto atliekas yra geri, nepriklausomai nuo maišelio spalvos. Visur buvo ieškoma sprendimų, kurie labiausiai tiktų konkrečiai savivaldybei, priklausomai nuo jos dydžio ir infrastruktūros. Svarbiausia, kad žmonės pradėtų skirti maisto atliekas ir suprastų to prasmę“, – sako T. Vaitkevičius.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
