Maisto ar maisto papildų reklamose draudžiama kalbėti apie gydomąsias savybes: kaip neapsigauti?

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

78873

Gydyti gali tik vaistiniai preparatai, tuo metu maisto ar maisto papildų reklamose draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi ar negali turėti, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes, sako Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).

Dėl šios priežasties būtina atkreipti dėmesį ir į reklamose vartojamus teiginius, nes jie turi būti pagrįsti teisinga ir su gaminiu susijusia informacija, o įmonės turi turėti tai patvirtinančius įrodymus.

VVTAT teigimu, maisto papildas nėra laikomas vaistiniu preparatu, taigi jeigu yra reklamuojamas nurodant vaistinio preparato savybes, tokią informaciją vartotojai turėtų vertinti skeptiškai. Geriausias būdas įsigyti kokybiškus ir saugius vaistus - pirkti juos vaistinėse ar vaistinių internetinėse svetainėse.

Siekiant apsisaugoti nuo galimų sukčių internete, VVTAT pirmiausia vartotojams rekomenduoja patikrinti kitų asmenų atsiliepimus apie reklamuojamą produktą bei konkrečią internetinę svetainę - jos dažnai išsiskiria savitu stiliumi, skelbia daug dėmesį atkreipiančių šūkių bei cituoja fiktyvių gydytojų bei neegzistuojančių specialistų nuomonę.

Taip pat patariama atsargiau vertinti itin patrauklios kainos produktus arba produktus, kurie greitai ir be didesnių pastangų žada pasiekti labai gerų rezultatų, atkreipti dėmesį, kokią informaciją ir duomenis apie save pateikia verslininkas ir į tai, ar svetainėje pateikta informacija yra rišli, o ne išversta automatinio vertimo programos pagalba.

Civilinis kodeksas įpareigoja verslininką, prieš sudarant vartojimo sutartį, aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamas prekes, jų kainą, sudaromos sutarties sąlygas, sutarties atsisakymo galimybes.

Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

VVTAT pažymi, kad vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, neturi pareigos už tai mokėti. Vartotojas neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl neužsakytų prekių ar paslaugų gavimo, o vartotojo neveikimas (tylėjimas) nėra laikomas sutikimu pirkti.

Pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį šiuo atveju tenka verslininkui. Net jeigu vartotojas sutiko sudaryti nuotolinę pirkimo-pardavimo sutartį telefonu, verslininkui keliama pareiga patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje, o tokia nuotolinė sutartis laikoma sudaryta nuo tada, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą.

Neturint vartotojo rašytinio sutikimo tokiu būdu sudaryta sutartis yra negaliojanti, o verslininko veiksmai po negaliojančios nuotolinės sutarties sudarymo, tokie kaip raginimas sumokėti, neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir gali būti vertinami kaip agresyvi komercinė veikla, atitinkanti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatytas sąlygas.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt