Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Markas Rutte. ELTA / Andrius Ufartas
Viljama SudikienėŠaltinis: ELTA.LT
Portugalijai ir Kanadai pažadėjus šiais metais gynybai skirti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), visas NATO aljansas dabar pasiekė 2 proc. tikslą, sakė M. Rutte Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo Kanados Uolinių kalnų miestelyje kuluaruose.
Jis tai pavadino „tikrai puikia žinia“. Tačiau dabar NATO laukia nauji tikslai. Laiko džiaugtis nėra daug, nes, JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudžiamos, 32 Aljanso narės per birželio 24 d. prasidėsiantį dviejų dienų viršūnių susitikimą turės susitarti dėl naujo tikslo – skirti gynybai bent 3,5 proc. BVP. Jos papildomai turės skirti 1,5 proc. BVP su gynyba susijusioms išlaidoms, tokioms kaip infrastruktūra, todėl iš viso išlaidos bus didinamos iki D. Trumpo reikalaujamų 5 procentų.
JAV prezidentas nuolat kritikuoja, jo nuomone, nepakankamas sąjungininkių Europoje ir Kanados išlaidas gynybai ir net keletą kartų grasino JAV pasitraukimu iš NATO.
Vienintelė NATO narė, kurios D. Trumpo reikalavimai tiesiogiai nepaliečia, yra Islandija. Valstybė saloje neturi savo ginkluotųjų pajėgų, todėl neįtraukta į NATO išlaidų gynybai statistiką. Vokietija 2014 m. nustatytą tikslą skirti gynybai 2 proc. BVP pasiekė tik pernai. Vienintelė NATO narė, kurios išlaidos gynybai viršija 3,5 BVP, yra Lenkija.