Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Turkija / Unsplash, M. Rubio / EPA-ELTA
EtapliusŠaltinis: BNS
H. Fidanas yra išvykęs dviejų dienų vizito į Vašingtoną, kur siekia sustiprinti Turkijos ir JAV ryšius, kurie vis labiau šlijo Joe Bideno prezidentavimo laikotarpiu.
Vizitas vyko po valstybių prezidentų pokalbio telefonu, kurį Donaldo Trumpo specialusis atstovas Artimiesiems Rytams Steve'as Witkoffas apibūdino kaip „transformuojantį“.
Turkija ilgiau kaip trejus metus trunkančio plataus masto karo metu palaikė glaudžius ryšius tiek su Rusija, tiek ir su Ukraina ir ne kartą siūlė organizuoti abiejų šalių taikos derybas. 2022-aisiais Turkija surengė nesėkmingas taikos derybas. J. Bideno administracija ne kartą perspėjo dėl Ankaros prekybos ryšių su Rusija.
M. Rubio ir H. Fidanas aptarė pastangas sudaryti paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, paskelbė Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, pridurdama, kad Ankara remia JAV iniciatyvas.
M. Rubio taip pat „paragino NATO sąjungininkes dar labiau stiprinti ekonominę partnerystę“, pranešime teigė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce.
Tuo metu H. Fidanas tikisi pažangos panaikinant JAV sankcijas Turkijai ir suteikiant jai galimybę vėl prisijungti prie naikintuvų F-35 programos, kurią ji padėjo vystyti kartu su kitais NATO partneriais, kol 2019-aisiais buvo iš jos pašalinta.
Pirmosios kadencijos metu D. Trumpas taip pat įvedė sankcijas Turkijai dėl iš Rusijos įsigytų oro erdvės gynybos sistemų S-400. Siekiant išspręsti „esamas problemas“, bus surengtos tolesnės techninės derybos, nurodė „Anadolu“.
Sirijos ir kitų kaimynių klausimai
Nors „Anadolu“ pranešime cituojami „diplomatiniai šaltiniai“, JAV pareiškime gynybos klausimai neminimi.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas susiduria su visoje šalyje vykstančiais protestais dėl Stambulo mero Ekremo Imamoglu ir kitų opozicijos veikėjų įkalinimo. T. Bruce ir M. Rubio išreiškė susirūpinimą dėl areštų ir demonstracijų.
Analitikai teigia, kad D. Trumpo nepakankamas dėmesys JAV sąjungininkių žmogaus teisių padėčiai greičiausiai padrąsino 22 metus valdžioje esantį R. T. Erdoganą imtis veiksmų prieš savo pagrindinį varžovą E. Imamoglu. Iškart po mero suėmimo praėjusią savaitę T. Bruce pareiškė, kad administracija „nekomentuos kitos šalies vidaus sprendimų priėmimo procesų“.
Be to, D. Trumpo palankesnis požiūris į Maskvą taip pat paskatino Ankaros viltis pagerinti ryšius su Baltaisiais rūmais, nors šalių prezidentai, atrodo, palaiko šiltus santykius.
„Tai gera šalis, o jos vadovas yra geras“, – „Anadolu“ citavo D. Trumpo žodžius antradienį per susitikimą su naujuoju JAV ambasadoriumi Ankaroje Tomu Barracku.
M. Rubio ir H. Fidanas taip pat aptarė būtinybę bendradarbiauti siekiant stabilumo Sirijoje, kur svarbi veikėja yra Turkija, ir būtinybę užtikrinti ilgalaikę taiką tarp kitų Turkijos kaimynių – Armėnijos ir Azerbaidžano.
Per beveik 14 metų trukusį Sirijos pilietinį karą Ankara rėmė sukilėlius, kovojančius su nuverstojo prezidento Basharo al Assado pajėgomis, o dabar palaiko glaudžius ryšius su naująja administracija. Visų pirma ji pasiūlė padėti užtikrinti saugumą Sirijoje ir atstatyti karo nuniokotą šalį.
Pasak „Anadolu“, H. Fidanas pabrėžė, kad Gazos Ruože reikia nuolatinių paliaubų, kurios padėtų sustiprinti stabilumą regione. R. T. Erdogano vyriausybė seniai remia „Hamas“, kurią Izraelis ir Vakarų šalių vyriausybės, įskaitant JAV, laiko teroristine organizacija. R. T. Erdoganas atvirai kritikuoja Izraelio politiką palestiniečių atžvilgiu ir griežtai smerkia Izraelio karinius veiksmus.