PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Sausio 12 d. 14:15

M. Navickienė: Vengrijos veto kaina Ukrainai – šalis ne tik karo lauke, bet ir ant socialinės krizės slenksčio

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.


288956

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Belgijoje dalyvaudama Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) taryboje, susitiko su Ukrainos socialinės politikos ministre Oksana Zholnovych. Iš Ukrainos ministrės ji išgirdo didelį nerimą keliančią žinią – nesulaukusi Vengrijos blokuojamos ES finansinės paramos iki kovo, Ukraina nebepajėgs toliau užtikrinti socialinės srities finansavimo. Vykstančioje EPSCO taryboje ministrė M. Navickienė ragina ES nares susitelkti ir kuo skubiau suteikti finansinę paramą Ukrainai.

„Šis susitikimas su Ukrainos ministre buvo kitoks. Nors kalbėjome ne tik apie pagalbą Ukrainai eurointegraciniame procese, reformas, kurių įgyvendinimo žiniomis ir patirtimi dalinamės, bet Ukrainos ministrė buvo labai atvira: nesulaukus blokuojamos finansinės paramos iki kovo, jos šalis nebepajėgs toliau užtikrinti socialinės srities finansavimo. Ir tai ne tik pavienės išmokos – tai ir pensijos, paslaugos, kurių taip reikia vis labiau karo sunkumų slegiamiems Ukrainos žmonėms. Tai ir sužeistieji, negalią fronte įgiję žmonės, kurių gydymas, reabilitacija ir integracija kainuoja. Tokia yra vieno „ne“ kaina“, – pabrėžė M. Navickienė.

Ministrė M. Navickienė pabrėžė, kad jeigu ES nepavyksta susitarti anksčiau įprastais laikytuose formatuose, būtina nedelsiant ieškoti ir rasti kitą mechanizmą, kuriuo sutinkančios padėti šalys paramą užtikrintų įmanomai greičiau.

„Mūsų tikslas turi būti vienas – jeigu nepavyksta susitarti anksčiau įprastais laikytuose formatuose, padėti Ukrainai ieškoti naujų mechanizmų, be Vengrijos pritarimo, kuriais galėtume užtikrinti tai, kad tiek socialinė apsauga, tiek kitos funkcijos būtų užtikrinamos. Šių sprendimų ieško Ukraina. Lietuva palaiko juos visus, tačiau pats brangiausias dalykas šiuo metu yra laikas. Ukrainai finansinės paramos reikia dabar, o nesutarimai tiek Europoje, tiek už Atlanto įneša dar daugiau nusivylimo ir nevilties Ukrainos visuomenei“, – sako M. Navickienė.

Ministrė pabrėžė, kad stipri Ukraina šiandien yra viso pasaulio saugumo garantas. Karo sąlygomis gyvenanti šalis daro daug: ir kariauja už save, ir gina vakarietiškas vertybes, ir eina reformų keliu, siekdama tapti ES nare, viltingai žiūri į ES valstybes ieškant gyvybiškai svarbaus ir greito sprendimo.

Ministrių susitikime aptartos ir tolesnės abiejų šalių bendradarbiavimo stiprinimo galimybės: Lietuvos parama Ukrainai siekiant tapti Europos Sąjungos nare, dalyvavimas Ukrainos atstatymo procesuose, pasidalinti su Ukraina stojimo į ES proceso, teisės aktų ir socialinės bei darbo politikos suderinimo su ES standartais patirtimi. Lietuva ne tik remia Ukrainą vykdant reformas, bet ir yra pasirengusi tapti patikimu partneriu šiame darbų kelyje. Lietuvos institucijos taip pat siūlo savo ekspertinę paramą ir pagalbą Ukrainai reformuojant vaikų priežiūros sistemą, įskaitant teisės aktus ir metodiką.

Per 2023 m. buvo surengti keli nuotoliniai ekspertų susitikimų, o šių metų vasario mėnesį planuojamas Ukrainos ekspertų ir aukšto lygio atstovų vizitas į Lietuvą, kurio metu bus pristatyta mūsų šalies institucinės reformos įgyvendinimo praktika.

Lietuvos žmonės, Vyriausybė, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos visomis išgalėmis padeda Ukrainos karo pabėgėliams ir nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, teikia būtiną paramą ir pagalbą.

Lietuva su Ukraina yra pasirašiusi dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo užtikrinant vaikų apsaugą per Rusijos sukeltą karą. Šalys susitarė bendradarbiauti užtikrinant iš Ukrainos atvykusių be tėvų globos likusių vaikų teises, jų tinkamą atstovavimą, geriausių interesų užtikrinimą.

Ministrė Monika Navickienė kartu su Ukrainos ministre taip pat yra pasirašiusi bendrą pareiškimą, kuriuo smerkiami Rusijos įstatymų pakeitimai, leidžiantys supaprastina tvarka Rusijoje įvaikinti iš Ukrainos Donbaso ir Luhansko sričių perkeliamus ukrainiečius vaikus. Nuo karo pradžios dešimtys tūkstančių vaikų buvo priverstinai deportuoti iš Ukrainos į Rusiją, nesilaikant Ukrainos įstatymuose nustatytų būtinų procedūrų.