Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
„Apmaudu pripažinti, kad fizinis ir seksualinis smurtas, emocinė prievarta ir gyvybei pavojingos situacijos yra kasdienybė kariniuose konfliktuose. Vaikai, merginos, moterys, vyrai, išgyvenusieji seksualinį, fizinį smurtą, gyvena nuolatinėje įtampoje, bijo keršto ir stigmos, patiria fizinę ir psichologinę traumą. Tačiau šioje situacijoje gailesčio nereikia, reikia koordinuotų veiksmų ir atsako, kad būtų užtikrintas teisingumas ir kalti asmenys būtų nubausti, – konferencijoje sakė ministrė M. Navickienė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva prisiėmė nacionalinį įsipareigojimą – su konfliktu susijusio seksualinio smurto politinę deklaraciją – ir, bendradarbiaudama su partneriais Jungtinėse Tautose, kitų šalių vyriausybėmis, nevyriausybinėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, sieks apginti su kariniu konfliktu susijusią prievartą išgyvenusių žmonių teises ir rems jų galimybes kreiptis į teismą bei gauti reikalingą pagalbą.
Jungtinių Tautų ekspertų komisija patvirtino daugiau nei šimtą Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje įvykdytų seksualinių nusikaltimų. Iki rugsėjo mėnesio buvo pradėtos 43 baudžiamosios bylos, nukentėjusiųjų amžius – nuo 4 iki 82 metų, rašoma pranešime.
Ministrė konferencijoje pabrėžė, kad Lietuva neseniai pradėjo tarptautinę pagalbos kampaniją „Prievartavimas – karo nusikaltimas“, kurios tikslas – didinti informuotumą apie seksualinius nusikaltimus, prievartą karo zonose ir suteikti pagalbos mechanizmą seksualinės prievartos aukoms.
„Turime tris stiprius partnerius – Lietuvos kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą, Ukrainos moterų teisininkų asociaciją „JurFem“ ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, kurie siekia padrąsinti moteris ir vyrus, per karą Ukrainoje išgyvenusius seksualinį smurtą arba asmenis, žinančius apie šiuos atvejus, anonimiškai pranešti apie tokius karo nusikaltimus ir gauti reikalingą profesionalią nemokamą ir konfidencialią pagalbą“, – teigė ministrė M. Navickienė.
Šios kampanijos partneriais tapo Lietuvos sveikatos, socialinės apsaugos ir darbo bei teisingumo ministrai, Europos lyčių lygybės institutas, teisininkai, komunikacijos ir kiti tarptautiniai ekspertai, plečiant informacijos prieinamumą bei profesinę pagalbą teisės, medicinos, psichologinės pagalbos srityse taip reikalingą seksualinio smurto aukoms, pažymima pranešime.
Specialius mokymus trimis kalbomis (anglų, ukrainiečių ir rusų) organizavo tarptautiniai profesionalai, siekdami suteikti reikiamų žinių, priemonių ir įgūdžių žmogaus teisių gynėjams, teisininkams, teisėjams ir kitiems teisėsaugos pareigūnams, kad jie galėtų efektyviau ir veiksmingiau tirti smurto kariniuose konfliktuose atvejus.
Kaip vieną esminių problemų ministrė M. Navickienė išskyrė tai, kad pačių tarptautinių teisės normų trūkumai lemia, jog seksualinis smurtas nepripažįstamas nusikaltimu, o jo daroma fizinė ir psichologinė žala – ignoruojama ar nepastebima: „2022 m. lapkričio 8 d. Lietuvos įstatymų leidėjai vienbalsiai priėmė rezoliuciją, tvirtai remiančią Lietuvos Vyriausybės veiksmus inicijuojant ir dalyvaujant teisminiuose procesuose dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų tarptautinių nusikaltimų, įskaitant nusikaltimus, susijusius su seksualiniu smurtu prieš ukrainiečius. Manau, kad privalome nustatyti ir nubausti asmenis, atsakingus už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui.“