Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS / Fotobanko nuotr.
Giedrius GaidamavičiusŠaltinis: BNS
„Tie žmonės, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje, jų terminas iki darbo susiradimo sutrumpėjo 1,5 karto. Jeigu anksčiau Užimtumo tarnyboje registruotas negalią turintis žmogus būdavo įdarbinamas per 480 dienų, tai dabar jis darbą susiranda per trumpesnį nei 260 dienų laikotarpį“, – žurnalistams penktadienį sakė M. Navickienė.
„Vadinasi, tie žmonės, kurie registruojasi ir gali susirasti darbą, jis susiranda tą darbą greičiau su Užimtumo tarnybos specialistais“, – pridūrė ministrė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, vidutinė žmogaus su negalia nedarbo trukmė – kai jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje – sumažėjo 1,6 karto iki 295 dienų. 2022 metų sausį–kovą šis laikotarpis siekė 480 dienų.
M. Navickienės teigimu, kai kurie neįgalieji darbą susiranda ir be Užimtumo tarnybos pagalbos.
„Manome, kad pokyčiai, kuriuos pradėjome su savo reformomis, padeda žmonėms, turintiems negalią, greičiau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, kartais ir be Užimtumo tarnybos pagalbos“, – teigė M. Navickienė.
Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė sako, kad geresnius žmonių su negalia įsidarbinimo rezultatus lėmė savivaldos, nevyriausybinių organizacijų bei visuomenės sveikatos centrų įsitraukimas.
Pasak M. Navickienės, šiemet aktyvios darbo rinkos priemonėms – subsidijavimui įdarbinant neįgaliuosius bei jų perkvalifikavimui – numatoma skirti apie 25 mln. eurų.
„Tikiu, kad esama gerame kelyje siekdami savo rodiklio – 40 proc. užimtųjų negalią turinčių asmenų iki 2030 metų“, – teigė ministrė.