M. Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad valstybinis LRT veiklos auditas gali būti politizuotas: matoma grėsmė (papildyta)

Lietuva

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė / ELTA

Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA

354798

Antradienį praėjusių metų veiklos ataskaitą pristačiusi visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė neslepia įžvelgianti galimų grėsmių dėl Seime kelią besiskinančio siūlymo atlikti valstybinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą. Pasak jos, baiminamasi, kad ši „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir kitų parlamentarų iniciatyva gali būti politizuota.

„LRT yra audituojama nuolat, auditą patį iš savęs vertiname kaip galimybę tobulinti savo veiklą, tačiau, matau grėsmę iš kai kurių koalicijos partnerių kalbėjimo. Tai, ką girdime – įvyks auditas, o tada pakalbėsime apie LRT finansavimą – reiškia, kad dar neprasidėjus auditui, net nepriėmus Seimui sprendimo dėl paties to audito nutarimo ir įpareigojimo Valstybės kontrolei jį atlikti, jau kalbama apie tai, kad pažiūrėsime, ar tiek reikėtų finansuoti LRT“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Matau grėsmę pačiame to audito politizavime ir tokiu būdu jo diskreditavime. Greta to audito yra kalbama esą apie efektyvumą ir finansinius dalykus, bet tos pačios partijos atstovai kalba ir apie tai, kad – na, pasižiūrėsime, kaip čia su politiniu neutralumu, nuomonių įvairovės užtikrinimu. Turime baimę, kad auditas gali pasibaigti tuo, kad jis turės politizavimo atspalvį, kurio pagrindu bus vėliau bandoma daryti kažkokius sprendimai galbūt dėl finansavimo“, – aiškino LRT generalinė direktorė.

Savo ruožtu nauju LRT tarybos pirmininkus neseniai paskirtas Mindaugas Jurkynas viliasi, kad siūlymas Valstybės kontrolei pavesti atlikti visuomeninio transliuotojo veiklos auditą Seime bus įvertintas kritiškai.

„Politikai visada gali turėti įvairių norų, bet, manau, kad vis tiek yra kritinė masė mūsų parlamente, kurie supranta nepriklausomo transliuotojo svarbą. (...) Bet kuriuo atveju taryba yra nusiteikusi tam, kad tiek finansavimo modelis, tiek LRT veiklos nepriklausomumas nuo politikų išliktų kertiniais dalykais“, – pabrėžė M. Jurkynas.

Tikisi, kad politinio neutralumo patikrinimu bus pasiektas balansas

Kalbėdama apie diskusijas sukėlusį visuomeninio transliuotojo politinio neutralumo auditą, M. Garbačiauskaitė-Budrienė nurodė besitikinti, kad bus pasiektas balansas tarp keliamų reikalavimų ir redakcinės žurnalistų nepriklausomybės.

„Nuolat su žurnalistais diskutuojame apie tai, kaip galėtume dar geriau užtikrinti nešališkumą, atliepti įvairias nuomones. (...) Lygiai taip pat yra svarbu, kad mūsų žurnalistams būtų užtikrinta redakcinė nepriklausomybė. Tikiuosi, kad pavyks rasti balansą tarp aukštų standartų ir redakcinės nepriklausomybės užtikrinimo“, – teigė jau anksčiau kritišką poziciją dėl šio patikrino išreiškusi LRT generalinė direktorė.

Tuo metu M. Jurkynas pažymėjo, kad kol kas LRT politinio neutralumo audito rezultatų nėra. Taip pat, neatmetė jis, kad taryba spręs dėl posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas inicijuoti tokį patikrinimą, protokolo viešinimo.

„Tai priklauso nuo tarybos daugumos valios“, – aiškino jis.

Atlikti vidaus auditai neturi įtakos veiklos rezultatams

Antradienį pristatytoje ataskaitoje pažymima, kad praėjusiais metais LRT Vidaus audito tarnyba vertino visuomeninio transliuotojo investicijų vykdymą ir turto panaudojimo efektyvumą, atlygio sistemos veiksmingumą bei darbų saugą.

„Per 2024 m. atliktus vidaus auditus nustatyti veiklos trūkumai neturi reikšmingos įtakos organizacijos veiklos rezultatams, todėl darome išvadą, kad audituotose srityse rizikos yra nustatytos ir valdomos, o vidaus kontrolė yra tinkama ir pakankama kontrolės tikslams pasiekti“, – ataskaitoje cituojama tarnybos vadovė Laura Savičienė.

Biudžetas sudarė 72,7 mln. eurų

LRT biudžeto sąnaudas 2024 m. sudarė 72,7 mln. eurų. Šios lėšos buvo gautos iš valstybės skiriamų biudžeto asignavimų. Nurodoma, kad vienam Lietuvos gyventojui praėjusiais metais visuomeninis transliuotojas kainavo 2,1 euro per mėnesį.

Metinis LRT biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo užpraeitais metais valstybės surinktų mokesčių. Dėl gynybos reikmių padidinus akcizą, visuomeninio transliuotojo finansavimas gali būti iš naujo svarstomas Seime.

LRT praėjusiais metais dirbo daugiau kaip 600 darbuotojų.

Ataskaitos pristatymą nori surengti kasmet

Kartą per metus pateikiamoje visuomeninio transliuotojo veiklos ataskaitoje nurodomi duomenys apie nušviestus ryškiausius metų įvykius, pasiektą auditoriją, strateginius rodiklius, biudžeto sąnaudas, turimą turtą. Be to, pristatomi atliktų vidaus auditų rezultatai, informacija apie vykdytus pirkimus bei partnerystes.

„Spaudos konferencija ramiai išeinant, pristatant, pasidžiaugiant savo pasiekimais, šiek tiek pasibėdavojant dėl to, kokių yra problemų, (...) yra formatas, kuris tikrai niekam nekenkia, padeda dialogui ir atitinkamai viešumui, skaidrumui. Tai tarybos iniciatyva, administracija su tuo sutiko. Manau, kad visus tai tenkina ir viliuosi, kad (toks renginys – ELTA) bus kasmetinis“, – sakė LRT tarybos pirmininkas, aiškindamas, kodėl ataskaitą šiemet nuspręsta pristatyti spaudos konferencijos formatu.

Ši metinė LRT ataskaita Seimui turi būti pristatyta iki liepos 1-osios.

ELTA primena, kad šių metų vasarį paaiškėjo, jog LRT taryba pradėjo auditą, kuriuo siekiama patikrinti, kaip visuomeninis transliuotojas turinio kūrime ir valdyme laikosi politinio neutralumo principų.

Dėl pastarojo audito kritišką poziciją išsakė ir kitos žurnalistų asociacijos, taip pat ir LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Anot jos, šis patikrinimas yra perteklinis ir gali vesti prie žurnalistų savicenzūros. Savo ruožtu M. Jurkynas tvirtino, kad šis patikrinimas vertins viso LRT, o ne pavienių žurnalistų veikimą.

Savo ruožtu Prezidentūra nurodė, kad audito išvados bei rekomendacijos bus naudingos visuomeninio transliuotojo veiklai. Taip pat šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas antradienį stebėjosi, kodėl „LRT staiga pradėjo bijoti savo tarybos“.

Be to, kovo mėnesį Seime pirmąjį balsavimą įveikė R. Žemaitaičio ir kiti parlamentarų iniciatyva dėl valstybinio LRT veiklos audito, kurio imtis siūloma Valstybės kontrolei.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt