Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Marius Česnulevičius. ELTA / Dainius Labutis
Saulius JakučionisŠaltinis: BNS.LT
„Tai vienas iš būdų. Vienas iš būdų. (...) Kadangi procesas priėmimo į NATO valstybės yra labai ilgas, tai tas toks sąlyginis dalinis NATO apsaugos suteikimas būtų kaip ir tikrai rimta garantija valstybei, kuri dar nėra NATO narė, bet yra pakeliui, artimoje ar tolimesnėje ateityje“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėjas Marius Česnulevičius.
„Tai yra vienas iš galimų veiksmų eigos variantų. Jis svarstomas, jis ir turi būt apsvarstytas. Ir esmė tame, kad mes nesame to turėję praeityje. Todėl vėlgi, ką mes dabar ir darom, tai yra diskutuojame ir svarstome visus galimus variantus. Šis yra vienas iš“, – pridūrė jis.
Apie idėją suteikti Ukrainai NATO kolektyvinio saugumo garantijas anksčiau skelbė Italijos premjerė Giorgia Meloni.
Praėjusią savaitę G. Nausėda dalyvavo vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikime Paryžiuje, kur aptarta tolesnė pagalba Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.
Prezidentas per šį susitikimą ragino spartinti karinės paramos Ukrainai pristatymą, JAV siekiant susodinti Kyjivą ir Maskvą prie taikos derybų stalo.
„Na, sidabrinės kulkos šioje vietoje nėra. Vienas iš pagrindinių garantų, kuris užtikrintų Ukrainos nepriklausomybę ir tolimesnėje ateityje ir tvarią taiką, tai yra stipri Ukraina“, – sakė M. Česnulevičius.
Pasak jo, tarptautinė bendruomenė turi investuoti į Ukrainą, jos gynybos pramonę, tolimesnę šalies raidą.
Patarėjas taip pat priminė G. Nausėdos idėją priimti Ukrainą į Europos Sąjungą 2030 metais, jeigu šalis bus tam pasirengusi.
„Tai yra labai daug būdų, kaip mes galėtumėme prisidėti prie Ukrainos saugumo ir tol, kol nepasiektas taikos susitarimas, mes to neturim galimybės padaryti. Bet kai bus pasiektas, jau reikės daryti iš karto“, – kalbėjo pareigūnas.
„Šiuo atveju šios diskusijos nėra bėgimas prieš traukinį, bet yra išankstinis pasiruošimas. Mes nustatom, ką mes galim, kaip mes galim tai padaryti ir kai ateis laikas, mes jau turėtumėm nebekalbėti, o daryti iš karto“, – tvirtino jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nuo pat atėjimo į valdžią siekė kuo greičiau užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą, tačiau jo administracijai nepavyksta pasiekti proveržio nepaisant derybų su abiem pusėmis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė bendrą JAV ir Ukrainos planą dėl 30 dienų paliaubų, taip pat pasiūlė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nušalinti nuo pareigų kaip taikos proceso dalį.