Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinėjo ginčą dėl Lietuvos banko valdybos nutarimu pareiškėjui L. S. paskirtos 200 000 eurų baudos už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl piktnaudžiavimo rinka pažeidimą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjui L. S. paskirta bauda sumažinta iki 25 000 eurų. LVAT šių metų lapkričio 19 d. nutartimi iš dalies tenkino Lietuvos banko apeliacinį skundą, ir ginčytą Lietuvos banko valdybos nutarimą pakeitė, pareiškėjui paskirtą 200 000 baudą sumažindamas iki 150 000 eurų.
Ginčytame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas, pirma, žinodamas viešai neatskleistą informaciją ir ja pasinaudodamas, reguliuojamoje rinkoje įsigijo 4 807 vnt. AB ,,Žemaitijos pienas“ akcijų, vėliau jas pagal sutartį pardavė UAB „Baltic Holding“; antra, žinodamas viešai neatskleistą informaciją ir ja remdamasis, paskatino kitus asmenis pateikti pavedimus įsigyti „Žemaitijos pieno“ akcijų ir visas šias akcijas pagal sutartį parduoti UAB „Baltic Holding“.
Pagal Reglamentą draudžiama prekiauti ar mėginti prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, taip pat draudžiama patarti kitam asmeniui ar skatinti kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija arba neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją.
Išplėstinė teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams dėl ginčyto Lietuvos banko valdybos nutarimo teisėtumo, t. y. kad pareiškėjas prekiavo AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis, pasinaudodamas viešai neatskleista informacija. Šia informacija laikyta informacija apie UAB „Baltic Holding“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės planuojamą sandorį dėl „Žemaitijos pieno“ akcijų paketo ir derybas dėl kainos, siūlomos už akcijas. Informacija apie derybas tarp Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų „Žemaitijos pieno“ akcininkų grupės ir „Baltic Holding“ ir planuojamą jų rezultatą buvo konkretaus pobūdžio – ginčui aktualiu derybų laikotarpiu buvo aiški UAB „Baltic Holding“ valia supirkti smulkiųjų akcininkų turimas „Žemaitijos pieno“ akcijas. Be to, apie vykstančias derybas ir jų eigą informacija viešai nebuvo skelbta.
LVAT patvirtino, kad pareiškėjo turėta informacija atitiko Reglamento nustatytus viešai neatskleistos informacijos požymius, kadangi nuo 2018 m. kovo 8 d. derybos dėl „Žemaitijos pieno“ akcijų išpirkimo iš smulkiųjų investuotojų įgijo konkretumą ir buvo galima daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad sandoris bus sudarytas. LVAT taip pat konstatavo, kad apdairūs investuotojai savo investicinius sprendimus grindžia jau turima informacija, t. y. ex ante turima informacija, o žinia apie emitentą kontroliuojančio akcininko (jo kontroliuojamų bendrovių) derybas su smulkiųjų akcininkų, valdančių reikšmingą akcijų paketą, grupe yra neabejotinai svarbi kitiems investuotojams. Įvertinusi ginčytame nutarime išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius motyvus, išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad Lietuvos bankas pagrindė prielaidą, kad ex ante turima informacija apie planuojamą sudaryti sandorį galėjo turėti poveikį „Žemaitijos pieno“ akcijų kainoms.
Vertindamas baudos dydį, LVAT pažymėjo, kad Lietuvos bankas teisingai atsižvelgė iš esmės į visas reikšmingas baudos dydžio nustatymui aplinkybes, t. y. į ypač svarbias Reglamentu saugomas vertybes, pažeidimo vienkartinį pobūdį ir reikšmingų materialių padarinių nebuvimą, pareiškėjo turtinę padėtį, tai, kad jam nėra taikyta atsakomybė už finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Individualizuojant baudą, LVAT taip pat matė pagrindą papildomai atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjo veiksmai vertintini kaip padaryti neatsargiai, o pareiškėjo pelnas, pardavus akcijas, buvo santykinai nedidelis (5054,16 Eur).
Pasak teismo Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Neringos Lukoševičienės, mažesnės nei 150 000 eurų (maksimali bauda – 5 000 000 Eur) baudos dydis, anot LVAT, neleistų pasiekti finansų rinkų priežiūros tikslų ir neatgrasytų nuo Reglamentu draudžiamų pažeidimų darymo, veiksmingai neužtikrintų finansų rinkos skaidrumo ir stabilumo.
ELTA