Lukiškių memorialas: atrinktos penkios idėjos

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

10528

Kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose Vilniaus Lukiškių aikštės memorialo sukūrimui, dalyvaus penki autoriai arba autorių kolektyvai. Penktadienį jie buvo paskelbti Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) surengtoje spaudos konferencijoje.

Juos atrinko septynių ekspertų komisija.

Būsimojo memorialo tikslas - įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.

Šioms kūrybinėms dirbtuvėms buvo pristatytos net 32 memorialo sukūrimo idėjos. „Rezultatas parnoksta lūkesčius“, - sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė. ŠMC vadovas Kęstutis Kuizinas pabrėžė, kad tai - idėjų konkursas, o ne maketų. O idėjos - eskizuose, todėl jas demonstruoti dar anksti.

Autoriai atrankai buvo kviečiami pateikti idėjas, o ne projektinius pasiūlymus, be to, pasiūlymų parengimui buvo skirta nedaug laiko, tad organizatoriai susilaikė nuo pateiktos medžiagos skelbimo iki viešo projektų pristatymo šį rudenį.

Komisija vertino itin platų idėjų spektrą. Taip pat idėjas pateikė itin įvairaus profesinio pasirengimo autoriai - nuo šiuolaikinio meno kūrėjų, architektų ir kūrybinių industrijų atstovų iki istorijos entuziastų ir profesinių bei visuomeninių organizacijų.

Iš 32 pasiūlytų idėjų atrinkdama penkias, komisija posėdžiavo daugiau kaip penkias valandas.

Dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse kviečiami architektas Gintaras Čaikauskas su kolektyvu - skulptoriumi Arūnu Sakalausku ir architektais Linu Naujokaičiu ir Kęstučiu Akelaičiu (šis autorių kolektyvas visuomenei žinomas kaip Vyčio paramos fondo kuriamo memorialo projekto autoriai). Į kūrybines dirbtuves taip pat kviečiami architektas, humanitarinių mokslų daktaras, architektūros teoretikas Tomas Grunskis su kolektyvu „aexn“, skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas, kraštotyrininkas Algimantas Lelešius, fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra.

Dėl vienų ar kitų priežasčių kam nors iš šių autorių atsisakius dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, į jas bus kviečiami idėjų autoriai iš papildomai ekspertų komisijos sudaryto sąrašo.

Kūrybinėse dirbtuvėse minėti menininkai darbuosis iki spalio mėnesio. Dirbtuvėms, projekto viešinimui Kultūros ministerija skyrė 15 tūkst. eurų. Balsavimas vyks spalio mėnesį. „Surasim būdą, kaip įtraukti visuomenę į tą dalyką“, - sakė viceministrė.

Visiems autoriams, pakviestiems į kūrybines dirbtuves, artimiausiu metu bus perduotos komisijos rekomendacijos - pastabos, į kurias jie galėtų atsižvelgti toliau vystant projektus.

1999 m. Seimo nutarimu Lukiškių aikštei suteiktas Lietuvos valstybės aikštės statusas ir numatytos dvi pagrindinės jos funkcijos - valstybės reprezentacijos ir visuomeninė. Pabrėžiant tiesioginę Lukiškių aikštės sąsają su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija, šiame nutarime suformuluotas ir siekis plėtoti memorialinę aikštės funkciją, įtraukiant iki tol aikštėje ir jos prieigose jau esančius memorialinius objektus.

Ekspertų komisija siekė atrinkti pirmiausia tas idėjas, kurios neprieštarauja reprezentacinei aikštės funkcijai ir šiuo metu įgyvendinamam architektūriniam aikštės piešiniui. Taip pat - tas, kurios, komisijos nuomone, geriausiai atsako į užduotį memorialu įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Ne mažiau svarbus kriterijus - idėjų atvirumas šiuolaikiškoms kultūros formoms.

Kiekvienas atrinktų pasiūlymų išsiskiria savitu atminties įprasminimo sprendimu. D. Žiūros siūlomas memorialas, kuris šiuolaikinių technologijų pagalba įgalintų kurti nuotolinius saitus ir unikalų įrašų archyvą, skatintų ištisas kartas įsitraukti į atminties kūrimo ir pagerbimo ritualą. Komisijos nuomone, šis projektas skatina asmeninę pilietinę motyvaciją.

A. Lelešiaus siūlomi memorialiniai mažosios architektūros akcentai efektyviai ir įtraukiančiai perteiktų iš bendruomenės kylantį laisvės pasakojimą. Šis projektas galėtų būti įgyvendintas remiantis turiningu kultūriniu bendradarbiavimu tarp keleto organizacijų ir iniciatyvų.

A. Labašausko pasiūlymas įvertintas už lakonišką modernaus memorialo viziją ir jos įvietinimą. T. Grunskio siūlomas atminties įamžinimo būdas įvertintas už šiuolaikišką ir augimui atvirą formą, kuriamą panaudojant archetipinę laisvės kovų simboliką. G. Čaikausko ir jo atstovaujamo kolektyvo siūlymas išskirtas kaip svarbus bandymas šiuolaikiškai traktuoti tradicinę skulptūrą ir plėtoti valstybinės heraldikos raišką.

Kūrybines Lukiškių aikštės memorialo dirbtuves organizuoja Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras.

Kūrybinių dirbtuvių metu bus siekiama sudaryti sąlygas penkių atrinktųjų idėjų autoriams išplėtoti savo idėjas konsultuojantis su įvairių sričių specialistais, interesų grupėmis, savivaldybės bei Vyriausybės atstovais, gamintojais ir architektais, parengti preliminarius įgyvendinimo planus ir pasiruošti viešam projektų pristatymui šių metų rudenį.

Vieną iš penkių dirbtuvių metu parengtų projektų po pristatymo bus siūloma įgyvendinti.

Ekspertų komisijoje, vertinusioje idėjas naujajam Vilniaus Lukiškių aikštės memorialui, yra: dr. Alfredas Bumblauskas - istorikas, VU Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas; dr. Lolita Jablonskienė - dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė; Virginija Januškevičiūtė - šiuolaikinio meno kuratorė, komisijos posėdžio pirmininkė; dr. Giedrė Mickūnaitė - dailėtyrininkė; Deimantas Narkevičius - skulptorius ir filmų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas; Mindaugas Pakalnis - urbanistas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius; dr. Ūla Tornau - šiuolaikinio meno kuratorė, architektūros istorikė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt